TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kertinis Europos vienybės akmuo

2007 12 28 0:00
H.G.Potteringas tiki Europos Sąjungos ateitimi.
AFP/Scanpix nuotrauka

Pasirašius Lisabonos sutartį Europa tartum laivas pakėlė inkarą ir po gana ilgos pertraukos pajudėjo iš vietos. Tačiau ar pavyks įtikinti piliečius plaukti šiuo laivu?

Patvirtinus esmines institucijų reformas ir sprendimų priėmimo nuostatas turėtų dingti abejonės, ar išsiplėtusi Europos Sąjunga galės veikti. Europos Sąjungos laivas tapo manevringesnis. Tačiau kas bus mūsų kompasas, į kokias bendrąsias vertybes orientuosimės?

Atsakymą rasime Pagrindinių teisių chartijoje, prasidedančioje žodžiais: "Europos tautos, kurdamos dar glaudesnę tarpusavio sąjungą, yra pasiryžusios bendrų vertybių pagrindu siekti taikios ateities." Prieš septynerius metus Konvento parengta Chartija įgavo naują pavidalą ir tapo reikšmingesnė. Joje įtvirtintos teisės užtikrinamos Lisabonos sutartimi, nors Jungtinei Karalystei ir Lenkijai, dar nepasiryžusioms priimti visos Chartijos nuostatų be jokių išlygų, paliktos išimtys. 54 jos straipsniuose nustatytos pagrindinės teisės, kuriomis turi būti grindžiama Europos Sąjungos teisė ir veiksmai. Bendrijos teisę taikančios ES institucijos ir visos įstaigos privalės laikytis Chartijos, o Europos piliečiai gindami savo teises galės ja remtis teismuose.

Mūsų svarbiausios vertybės - laisvė, kurią Europoje saugo teisinės valstybės ir demokratijos principai, solidarumas, praktiškai pasireiškiantis socialinės rinkos ekonomikoje, bei teisingumas -

nusako Europos idealus atitinkančią idėją, o Pagrindinių teisių chartija sukuria šiomis vertybėmis paremtą teisėtvarką. Pati ES simbolizuoja teisingumą ir gyvenimo būdą, kurį išdidžiai galime vadinti europietišku gyvenimo būdu.

Pripažinimas, kurio negavo Europos Konstitucija, dabar iškilmingai suteiktas Pagrindinių teisių chartijai. Esminės jos sąvokos - žmogaus orumas, žmogaus teisės, demokratija ir teisinės valstybės principai, laisvė, lygybė ir solidarumas. Chartija paremta individo atsakomybės bendruomenei ir jo arba jos asmeninių teisių derinimo idėja. Tačiau joje kalbama ne tik apie bendruosius principus, bet konkrečiai ginamas ir pagyvenusių žmonių orumas, vaikų gerovė bei draudžiamas klonavimas. Chartija patvirtina, kad Europos Sąjungoje galią turi teisė, o ne priešingai. Ji nusako tolesnį žingsnį kuriant Europos Sąjungą, saugančią žmogaus orumą ir ginančią atskirą individą.

Šį dokumentą, reiškiantį naują žmogaus ir piliečių teisių stiprinimo Europos Sąjungoje etapą, Tarybos, Komisijos ir Parlamento pirmininkai iškilmingai paskelbė bei pasirašė 2007 metų gruodžio 12 dieną vykusiame Europos Parlamento plenariniame posėdyje. Europos Parlamentas, nuo pat pradžių buvęs šio proceso vedlys, patvirtino Chartiją didele balsų dauguma dar lapkričio pabaigoje.

Ši Chartija - tai kertinis politinis dokumentas Europos vienijimosi laikotarpiu. Ji parodo, kaip unikaliai Europos Sąjungoje kartu gyvena ir dirba piliečiai bei valstybės. Europa šiandien yra kur kas daugiau nei didelė bendra rinka, daugiau nei ekonominė gerovė ir sąžiningos interesų pusiausvyros siekis. Vis labiau ryškėja jos, kaip vertybių Bendrijos, kurioje bendros vertybės suvienija beveik 500 mln. piliečių, prigimtis. Chartija suteiks naują prasmę ir aiškesnę formą palyginti silpnai išreikštam Europos tapatumui. Lisabonos sutartis nuo "pamatų iki stogo" leis patobulinti Europos Sąjungą ir jos institucijas. Tačiau vienybės Europoje širdis glūdi Chartijoje ir jos pagrindinėse teisėse bei vertybėse. Modernizuodami institucijas mes pasieksime žmones, ir atsiras naujas bendros europietiškos sąmonės jausmas, bendrystės jausmas.

Žmonės jaučia ryšį su savo namais ir savo tėvyne, tačiau tuo pat metu jie turi suvokti, kad yra europiečiai. Niekas nesuvienija stipriau kaip bendros vertybės. Stipresnis solidarumas yra europiečių jėgos šaltinis kovojant su šiuolaikiniais globalaus pasaulio iššūkiais, o daugelį tikslų galima pasiekti tik veikiant kartu.

Gruodžio 21 dieną panaikinta pasienio kontrolė tarp senų ir naujų valstybių narių išsiplėtusioje Šengeno erdvėje. Atviros sienos, tarpvalstybinis bendravimas ir gyva kalba dar labiau praturtins kultūrų bei tradicijų įvairovę. Abipusio priešiškumo ir atsiribojimo laikotarpis jau praeityje, o tarpvalstybinis bendradarbiavimas tapo neatskiriama Europos tapatumo dalimi.

Chartija - tartum patikimas kompasas, leidžiantis nustatyti savo buvimo vietą. Remiantis Chartija raginama ir už Europos ribų kovoti dėl demokratijos bei žmogaus teisių. Prieš paskelbiant Strasbūre Pagrindinių teisių chartiją Sudano kovotojui dėl žmogaus teisių Salihui Mahmudui Osmanui buvo įteikta šių metų Sacharovo premija už minties laisvę.

Chartijoje šiuolaikiškai ir įtaigiai susistemintos pagrindinės teisės, kuriomis naudojasi Europos piliečiai ir kurių privaloma laikytis. Chartija mūsų partneriams visame pasaulyje taip pat pademonstravo, kad pritariame vertybėms, kurios yra kertinis Europos vienybės akmuo. Tai esminis dokumentas, padėsiantis mums suvokti save ir savo, kaip europiečių, tapatybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"