TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Keturi požiūriai į Vienos įvykius

2011 07 21 0:00
Tokią karikatūrą po įvykių Vienoje išspausdino Estijos dienraštis "Postimees".
Užsienio spaudos nuotrauka

Skandalas dėl Vienoje sulaikyto ir Austrijos teismo paleisto KGB pulkininko Michailo Golovatovo Lietuvoje ir Austrijoje įgauna vis platesnį mastą.

Tačiau kitos Europos Sąjungos (ES) narės, išskyrus Latviją ir Estiją, linkusios stebėti jį iš šalies. Matyt, patenkino ES teisingumo komisarės Vivianne Reding pareiškimas. Tačiau nuošalyje neliko britų žurnalistas Edwardas Lucasas ir, žinoma, Rusija.

Lietuvių požiūris

Duodama interviu Austrijos dienraščiui "Die Presse" Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė negailėjo priekaištų austrams dėl nesolidaraus elgesio. Į teiginį, kad Lietuva geriau nepagrindė arešto orderio, prezidentė atsakė: "Mes laikėmės Europos arešto orderių standarto. Europos arešto orderiai dėl iki 2002 metų padarytų nusikaltimų savaime pripažįstami kaip prašymai dėl įtariamojo ekstradicijos. Šalis, pateikianti prašymą dėl ekstradicijos, turi 18 ar net 40 dienų pateikti visą reikiamą informaciją. Austrijos generalinė prokuratūra davė lietuviams tik keletą valandų. Tokia siaura interpretacija negali būti vertinama kaip normali. Austrų generalinė prokuratūra taip pademonstravo neįprastą nenorą bendradarbiauti."

Prezidentė pabrėžė, kad sieks, jog Austrija geriau paaiškintų, kaip ji interpretavo Europos arešto orderį, ir ar tai reiškia, kad Austrijos generalinė prokuratūra taip elgsis ir ateityje, o asmenys, įvykdę nusikaltimus žmogiškumui, laisvai lankysis šioje šalyje.

Žurnalistui pasakius, kad M.Golovatovas netrukdomai vyko ir į Suomiją, Kiprą, Čekiją, taip pat priklausančias ES, D.Grybauskaitė atkirto, kad tai rodo, jog Europos arešto orderis kai kurioms ES narėms nieko nereiškia, o tai blogas pavyzdys visai Europai.

"Austrijos sprendimas diskreditavo Europos šalių bendradarbiavimą teisėsaugos srityje. Mūsų visuomenė šokiruota, vyrauja neteisybės jausmas. Susidarė įspūdis, kad viena ES narė apgavo kitą", - pabrėžė Lietuvos prezidentė.

Paklausta, ar tiki, kad Austrija patyrė Rusijos spaudimą, D.Grybauskaitė atsakė: "Kai vienos šalies generalinė prokuratūra per mažiau nei 24 valandas nusprendžia priešingai, nei nustato Europos arešto orderio nuostatai, kyla įtarimas, kad už viso to gali slypėti pačių įvairiausių priežasčių. Be to, natūraliai kyla klausimas, ar nusikaltėliai gali laisvai keliauti po Europą? Tai visos Europos teisėsaugos, ne tik Lietuvos ir Austrijos problema. Tai, kad mes kartu esame Europos Sąjungoje, reiškia, jog turime vieni kitus palaikyti ir solidariai elgtis."

Austrijos ir ES požiūris

Tačiau Austrijos užsienio reikalų ministerija toliau aiškina, kad M.Golovatovas buvo paleistas, nes orderyje nurodyta informacija "pernelyg miglota". Per liepos 19 dieną vykusį ES teisingumo ministrų susitikimą Sopote Austriją pateisino ir ES teisingumo komisarė V.Reding. Nors kilęs incidentas įskėlė diplomatinį skandalą tarp dviejų valstybių, V.Reding nuomone, Austrijos sprendimas atitiko ekstradicijos tarp ES valstybių įstatymus, taikomus po 2002 metų įvykusiems įvykiams. "Teisiškai situacija aiški: Austrija turi teisę nevykdyti Europos teisės reikalavimo. Tačiau mes neturime pamiršti ir politinio lygmens. Priminiau visiems teisingumo ministrams, kad jie privalo garbingai ir atvirai bendradarbiauti."

Tad sakydama, kad arešto orderis buvo nelabai aiškus, Austrija toliau neigia, jog jautė Maskvos spaudimą rasti būdą, kaip greičiau paleisti M.Golovatovą. Šios šalies nacionalinis transliuotojas ORF, taip pakomentavęs susidariusią padėtį: "Sausio 13-osios įvykiai - labai emocionali Lietuvos naujausios istorijos dalis, tariamas kaltinamųjų nebaudžiamumas trikdo Vilniaus ir Maskvos santykius", toliau klausė: "Ar labai mums turėtų rūpėti, kad lietuviai pyksta? Vienintelis atsakymas - reikia skambinti įvairiems žiniasklaidos atstovams Vilniuje. Kai kurie korespondentai mielai mums suteikė šiek tiek istorijos žinių, tačiau kiti, kaip čia tiksliau pasakius, buvo ne itin patenkinti ar dar blogiau, kalbėdami su asmenimis, atstovaujančiais Austrijai ar Austrijos radijui."

ORF nuskambėjo ir Kęstučio Girniaus komentaras. "Atrodo, kad Viena nenoromis įsivėlė į skandalą. Viena ir Vilnius, užuot įžeidinėję ir kaltinę vienas kitą, turėtų paskelbti tikslias arešto orderio aplinkybes, terminus ir kitą su tuo susijusią informaciją. Tai truputį pagerintų padėtį, o ateityje visi žinotume, ką daryti vėl susidarius tokioms aplinkybėms."

Vis dėlto galime pasidžiaugti, kad Austrijoje yra ir mus suprantančių žmonių. Laikraštis "Salzburger Nachrichten" parašė, kad Zalcburgo burmistras Heinzas Schadenas nusiuntė Vilniaus merui laišką, atsiprašydamas už procesinius Austrijos teisėsaugos veiksmus dėl paleisto Lietuvos ieškomo buvusio KGB karininko M.Golovatovo. "Manau, labiau nei apgailėtina, kad Austrijos valdžios institucijos nepasinaudojo net galimybe nustatytam laikui sulaikyti pagal tarptautinį arešto orderį ieškomo asmens, o remdamasi formaliais teisės pagrindais jį paleido. Kaip seniai (nuo 1989 metų, - red.) su Vilniumi susigiminiavusio miesto burmistras norėčiau pareikšti, kad suprantu Jūsų miesto ir Jūsų šalies gyventojų pyktį", - rašė H.Schadenas Artūrui Zuokui.

Žvilgsnis iš Londono: Lietuvos Mladičius

Britų savaitraščio "The Economist" apžvalgininkas E.Lucasas, leidinio interneto svetainėje komentuodamas Austrijos sprendimą paleisti M.Golovatovą, parašė, kad jis gali sukelti įtarimų dėl prorusiško Vienos elgesio. "Buvusiame komunistiniame regione šis įvykis pakurstys įtarimus dėl Kremliui palankaus Austrijos požiūrio, jį dar sustiprina diskretiški ir lankstūs šios šalies bankai, gėdinga nesėkmė, nepavykus apsaugoti čečėnų pabėgėlio Umaro Israilovo, - jį vidury dienos Vienos gatvėje nušovė samdomi žudikai", - rašo E.Lucasas komentare, pavadintame "Lietuvos Mladičius". Jis taip pat mano, kad "Austrija dar iki galo nepaaiškino, kodėl nusikaltimais žmogiškumui įtariamas M.Golovatovas taip greitai buvo paleistas". Kita vertus, E.Lucasas klausia: "Ar Lietuva, vykdydama atsiskyrėlišką užsienio politiką, nesumažino savo galimybių sėkmingai sukelti triukšmą Europos institucijose? Vakarų spaudimas privertė sovietų valdžią nusileisti 1991-ųjų sausį, tačiau nusikaltėliai išvengė teisingumo. Sovietų propagandininkai tvirtino, kad už tai nėra atsakingi. Šiandienė Rusija taip pat išsisukinėja nuo bausmės. Tai labiausiai ir erzina lietuvius (ir ne tik juos). Michailas Gorbačiovas, kaip tuometis sovietų lyderis turintis jausti didžiausią atsakomybę, galiausiai nesugebėjo atsakyti į klausimus dėl tų dienų įvykių."

Demokratinės Rusijos požiūris

Už M.Gorbačiovą Rusijos portale Grani.ru atsakė Aleksandras Padrabniekas, taip dar kartą parodęs, kad negalima visos Rusijos tapatinti su valdžia ir Vladimiru Putinu. Straipsnyje "Lietuviai užkniso" A.Padrabniekas rašo: "Lietuviai beveik jau buvo prisikasę iki čekisto, atvykusio prasivėdinti į Austriją, o gal ne tik prasivėdinti, gal turėdamas ir kitų tikslų. M.Golovatovas veikiausiai kliovėsi patarle: "Priminęs praeitį, prarasi akį...", tačiau, matyt, užmiršo jos pabaigą "...pamiršęs praeitį, neteksi abiejų."

Prieš 20 metų sausio 13 dieną draugas Golovatovas, grupės "Alfa" vado pavaduotojas, vadovavo 65 karininkams, šturmavusiems Vilniaus televizijos bokštą. Šios karinės operacijos rezultatas - 15 žuvusių ir 600 sužeistų žmonių. Tokiomis priemonėmis Maskva stengėsi išsaugoti savo įtaką Pabaltijyje ir neleisti Lietuvai išeiti iš SSRS.

Nuo tada neteko girdėti, kad kas nors būtų panaudojęs karinę jėgą prieš civilius gyventojus. Tačiau nei tas, kuris davė įsakymą, nei tie, kurie jį įvykdė, neištarė nė vieno apgailestavimo žodžio. Michailas Gorbačiovas sėkmingai išsisukinėja nuo atsakomybės aiškindamas, kad tomis dienomis buvo labai užsiėmęs kitais reikalais (versija kvailiams), o dabar jis prisidengia bloga atmintimi, Nobelio taikos premija ir nuopelnais tėvynei (versija širdininkams).

Bet Lietuvos teisėsauga amnezija neserga. 1996 metais Vilniuje teismas nuteisė 6 asmenis už bandymą įvykdyti valstybės perversmą ir žudynes. Taip pat buvo paskelbta 23 asmenų paieška. Tarp tebeieškomųjų iki šiol buvo ir KGB atsargos pulkininkas M.Golovatovas. Jį liepos 14 dieną Vienoje sulaikė Austrijos policija pagal Europos orderį. Tačiau už grotų jis pabuvo labai trumpai. Jau po kelių valandų Austrijos teismas pareiškė, kad pretenzijų čekistui neturi ir nutarė Lietuvai jo neišduoti. Kas lėmė tokį stulbinamą teismo operatyvumą ir kas už to stovi, matyt, aiškinasi Lietuvos Generalinė prokuratūra. Kol kas aišku tik tai, kad prie M.Golovatovo išvadavimo iš austrų nelaisvės prisidėjo Rusijos generalinė prokuratūra ir Vidaus reikalų ministerija.

Vilnius pareiškė savo nustebimą ir pasipiktinimą. Bet galima numanyti, ką atsakė iškviestas pasiaiškinti Austrijos ambasadorius: Austrijoje teisminė valdžia atskirta nuo vykdomosios, o teismai - nepriklausomi. Po šito bus pasakyta dar daug mandagių žodžių ir nepasakyta to, kas ir taip visiems aišku: iš visų Austrijos sunaudojamų dujų 60 proc. importuojama iš Rusijos.

Toliau A.Padrabniekas rašo, kad kilęs tarptautinis skandalas po kurio laiko aprims ir visos šalys padarys atitinkamas išvadas:

"Lietuva įsitikins, kad jos partnerės Europoje geros tol, kol nekyla pavojus jų su Rusija palaikomiems draugiškiems ar verslo santykiams.

Austrija nutaisys gražią miną žaisdama negražų žaidimą, tačiau vargu ar atsisakys įpročio vienu metu sėdėti ant dviejų kėdžių.

Rusija dar kartą įsitikins savo viską nugalinčio energetinio diktato jėga ir pasijuoks iš Vakarų demokratijų deklaruojamo teisės pirmumo.

Na, o M.Golovatovas ir kiti draugai ateityje elgsis atsargiau, suprasdami, kad kitoje šalyje Fortūna gali nuo jų ir nusisukti. Rusijos žudikai iš pareigos vėl atgims dvasia, suvokę, kad gimtoji čekistų valdžia jų neatiduos, kad ir ką jie būtų padarę praeityje ir ką padarys ateityje. Jie jau seka pasakas apie tuščius šovinius ginkluose ir pareigą vykdyti įsakymus. Rusai jokių išvadų nepadarys, nes pas mus žudikai valstybės tarnyboje nebaudžiami, - mes seniai su tuo susitaikėme.

Matyt, jokių išvadų iš šios istorijos nepadarys ir M.Gorbačiovas, atsakingas už kraujo praliejimą Vilniuje. Jei Vienos teismas 14 lietuvių ir 1 ruso iš specialiosios paskirties būrio nužudymo nelaiko pagrindu pradėti teisminį nagrinėjimą, ką jau kalbėti apie tų laikų pirmąjį SSRS komunistą.

Netikėtai atsirado ir teigiamas šios istorijos aspektas - paneigtos M.Gorbačiovo kalbos apie tai, kad jis nežinojo, kas vyksta Vilniuje. Tą paneigė vienas svarbiausių tų įvykių dalyvių - Lietuvos ieškomas ir šiuo metu Baltarusijoje gyvenantis generolas Vladimiras Uschopčikas, vadovavęs sovietų kariuomenės Vilniuje įgulai. Duodamas interviu Rusijos laikraščiui "Vzgliad" V.Uschopčikas pasakė: "Tas karininkas vykdė įsakymą, nes buvo davęs priesaiką. 1991 metais mes visi vykdėme įsakymą, kurį mums buvo davęs vyriausiasis kariuomenės vadas." Tuo metu vyriausiasis kariuomenės vadas buvo M.Gorbačiovas.

Ši nebaigta istorija turi dar vieną teigiamą aspektą - ji teikia vilties. Vilties, kad kažkur teisėsauga dar neužsmaugta ir nenupirkta. Per pastaruosius 20 metų Lietuva nusiuntė įvairioms šalims beveik 100 prašymų išduoti nusikaltimus prieš civilius gyventojus padariusius asmenis. Nors tai jokių rezultatų nedavė, Lietuvos teisėsaugininkų užsispyrimas pasiekti, kad nusikaltėliai būtų nubausti, kelia susižavėjimą.

Lieka viltis, kad masinių žudynių organizatoriai ir vykdytojai, ėmę reikštis paskutiniais Sovietų Sąjungos egzistavimo metais ir kaip reikiant pasiautėję Kaukaze jau Rusijos laikais, vis tiek kada nors stos prieš teismą. Taip atsitiko Tunise, Egipte ir net Kambodžoje, kur komunistai pradėti teisti už prieš 40 metų padarytus nusikaltimus. Kuo blogesnė Rusija?"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"