TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

KGB mokykla prasiskverbė į NATO

2008 02 05 0:00
7 buvusio Varšuvos paktos šalys - Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija - įstojo į NATO per antrąją plėtros bangą 2004 metais.
AFP/Scanpix nuotrauka

Į vadovaujantį NATO postą paskirtas Vengrijos generolas, kurį parengė KGB.

Naujasis Vengrijos specialiųjų tarnybų vadovas, devintąjį dešimtmetį praleidęs Maskvos KGB mokykloje, sausį tapo NATO komiteto žvalgybos ir saugumo klausimais pirmininkas. Šioms pareigoms jis paskirtas vieneriems metams.

Daugelis NATO diplomatų, paprašyti pakomentuoti tokį paskyrimą, sakė, jog naujojo pirmininko praeitis gali atšaldyti NATO šalių norą keistis žvalgybine informacija.

Gruodį Vengrijos ministras pirmininkas Ferencas Gyurcsany paskyrė 49 metų Sandorą Laborcą nacionalinės kontržvalgybos direktoriumi. Dėl to užvirė valdančiosios koalicijos, kuriai vadovauja socialistai (buvę komunistai) ir pagrindinės opozicinės "Fidesz" partijos ginčai. Vengrijos parlamento nacionalinio saugumo komiteto nariai pareiškė, kad S.Laborcas nuo 1983 iki 1989 metų mokėsi sovietinėje Dzeržinskio vardo KGB mokykloje. Komitetas, prižiūrintis tokius paskyrimus, bet neturintis lemiamo balso, S.Laborco kandidatūros nepalaikė. To nepaisė nei premjeras F.Gyurcsany, nei už žvalgybos darbą atsakingas ministras Gyorgy Szilvasy. Pastarasis charakterizavo generolą S.Laborcą kaip nepriekaištingos tarnybos specialistą.

Kaip tik sausį atėjo Vengrijos eilė pirmininkauti specialiam NATO komitetui, kurio svarbiausias tikslas - keistis žvalgybos duomenimis ir juos analizuoti. Komitetą sudaro visų NATO šalių žvalgybų vadovai.

Kai kurių šalių delegacijos, tarp jų ir JAV, atsisakė komentuoti S.Laborco paskyrimą, keli vadovai leido suprasti nežinoję apie vengro praeitį.

Diplomatai sutiko kalbėti tik anonimiškai. Vienas jų, atstovaujantis Vakarų valstybei, sakė: "Amerikiečių pasiuntiniui NATO būtų pakakę tik vieno skambučio telefonu, kad būtų užkirstas kelias šiam žmogui. Tai būtų ženklas kitoms šalims, kurios galbūt puoselėja iliuzijas, jog gali elgtis kaip tinkamos".

Kitas NATO diplomatas mano, jog kai kurios šalys ims slėpti dalį žvalgybinės informacijos. "Tai žmogus, kurį parengė KGB. Nemanau, kad jis būtų smarkiai pakeitęs savo pažiūras". Šis diplomatas pridūrė, jog NATO - visiškai nuo informacijos nutekėjimo neapsaugota struktūra.

Vengrija, Lenkija ir Čekija įstojo į NATO 1999 metais, antroji plėtros banga, per kurią NATO nare tapo ir Lietuva, įvyko 2004-aisiais. Net ir po to Bulgarijos karo atašė negavo priėjimo prie tam tikro lygio žvalgybinės informacijos. "Galiu kirsti lažybų, kad visi duomenys, kuriuos gavo Bulgarija kaip NATO narė, nukeliavo į Maskvą, - sakė dar vienas aukšto rango Vakarų diplomatas. - Rumunijoje ir Bulgarijoje senoji komunistinė nomenklatūra ir slaptoji tarnyba dar neišnyko. Tačiau Vengrijos atvejis visai nepaguodžiantis".

"Fidesz" kaltina F.Gyurcsany, buvusį komjaunuolių lyderį, o dabar milijonierių, palaikantį glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad jis politizuoja specialiąsias tarnybas. Tačiau vyriausybę palaikantis ekonomikos profesorius Peteris Balazsas kritiką atmeta: "Per tuos 20 metų, kurie praėjo nuo to laiko, kai S. Laborcas mokėsi Maskvoje, Vengrijoje daug kas pasikeitė. Tai - vidaus politikos reikalas. Nemanau, jog turime atleisti iš pareigų tik todėl, kad kas nors prieš 20 metų, devintąjį dešimtmetį, buvojo Maskvoje".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"