TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kibernetinio karo kaina

2011 06 16 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Internetiniams nusikaltėliams atakavus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenų bazę, prarasta dalis joje saugomos informacijos. Nenuspėjami programišių išpuoliai kelia pavojų tiek svarbioms institucijoms, tiek valstybėms, tiek privatiems asmenims.

Šiuo metu TVF atliekamas tyrimas dėl programišių surengtų atakų serijos. Manoma, kad už jų nugaros slepiasi kurios nors šalies vyriausybė.

"Galiu patvirtinti, kad mes tiriame šį incidentą. Tačiau fondas dirba be trikdžių", - tikino TVF atstovas Davidas Hawley. Taigi jis pripažino, kad atliekamas tyrimas dėl šio incidento, bet kokių duomenų pasigesta, konkrečiai pasakyti nesutiko, nes tai tarnybinė paslaptis. TVF atstovas teigė, kad šiuo metu didžiausias TVF rūpestis - elektroninės sistemos saugumo užtikrinimas.

Kas šnipinėja TVF?

Manoma, kad kibernetinė ataka prieš TVF susijusi su kurios nors šalies vyriausybe, nes TVF neteko duomenų, dokumentų ir elektroninių laiškų. Tik nežinia, ar jie buvo nukopijuoti, ar sunaikinti.

TVF saugoma informacija apie daugelio pasaulio valstybių ekonominę padėtį ir gali būti, kad kėsintasi būtent į šiuos duomenis. Atakoms, kurios vyko kelis pastaruosius mėnesius, buvo labai gerai pasirengta, buvo neįmanoma jų sustabdyti. Reuters agentūra, remdamasi anoniminio duomenų apsaugos eksperto žodžiais, pranešė, kad į TVF elektroninę sistemą buvo įdiegta šnipinėjimo programa.

Programišiai išpuolius vykdė prieš kelis mėnesius, dar iki tol, kai kilo su dabar jau buvusiu TVF vadovu Dominique'u Straussu-Kahnu susijęs sekso skandalas. Įsilaužus į TVF duomenų bazę, Pasaulio bankas kurį laiką buvo atjungęs savo vidaus tinklą nuo fondo tinklo.

JAV dienraštis "The New York Times" rašo, kad tik praėjusį trečiadienį TVF vadovybė pagaliau informavo savo darbuotojus elektroniniu pranešimu, kad buvo įsilaužta į duomenų bazę. Pranešime dar pasakyta, kad pastebėtas įtartinas failų perdavimas.

Į TVF kompiuterius įsilaužta ir pasinaudota prieiga prie kai kurių TVF sistemų. Tačiau kol kas nežinoma, kokių padarinių turės programišių veiksmai. "Mes neturime pagrindo manyti, kad pagrobta kokia nors asmeninė informacija, siekiant vėliau naudoti ją sukčiavimo sumetimais", - rašoma darbuotojams išsiųstame elektroniniame pranešime. Tačiau vienas ekspertas, prašęs neskelbti jo pavardės, teigia, kad programišiai, įsilaužę į TVF duomenų bazę, bendradarbiauja su kokios nors užsienio šalies vyriausybe.

Prarandami milijardai

Kaip rodo elektroninio saugumo bendrovės "Detica" pateikta ataskaita, dėl internetinių nusikaltimų vien Jungtinė Karalystė per metus netenka 27 mlrd. svarų ir šis skaičius didėja geometrine progresija. "Programišių kultūros plitimas veda prie to, kad įėjimo į šią bendruomenę cenzas darosi vis mažesnis. Jau egzistuoja nelegali kenkiamojo programinio aprūpinimo rinka, ja naudodamiesi nusikaltėliai gali rengti atakas net neturėdami tvirtų kompiuterinių įgūdžių. Būtent iš tokių gatavų elementų buvo sudarytas virusas "Stuxnet", kuriuo pernai buvo atakuotos Irano urano sodrinimo gamyklos.

Kaip teigia knygos apie nusikaltimus elektroninėje erdvėje autorius Misha Glenny, daugeliu atveju programišiai neturi "įprastos nusikaltėlio biografijos". Dažniausiai tai - "mandagūs, kartais labai protingi, į savo apmąstymus panirę vienišiai", kurie jaučia malonumą "ieškodami visų galimų landų internete". Jiems nereikia imtis prievartos, jie tikri, kad jų niekas nesugaus. "Esu bendravęs ir su keliais suimtais programišiais, ir su tais, kurių niekas nepagavo ir vargu ar kada nors pagaus", - rašo M.Glenny knygoje.

Bausti ar verbuoti?

Maxas Visionas, dar žinomas kaip Šaldytojas, praėjusio dešimtmečio pabaigoje dirbo didelėms įmonėms - ieškojo jų kompiuterių sistemose pažeidžiamų vietų. Tačiau po kurio laiko jis "perėjo į tamsiąją pusę" ir per interneto svetainę "DarkMarket" ėmė prekiauti vogtais kreditinių kortelių ir bankų sąskaitų duomenimis. M.Visionas lauždavosi ne tik į privačių asmenų kompiuterius.

Nusikalstamos veiklos pradžioje jis "nekaltai tyrinėdamas" aptiko silpnąsias JAV vyriausybinių institucijų, net Gynybos ministerijos, branduolinių centrų kompiuterių sistemų vietas. Jis "užlopė tas skyles", tačiau paliko landelę sau. Per ją galėjo patekti tik jis vienas. "Vašingtonui pasisekė, kad silpnąsias vietas rado M.Visionas, o ne programišius, kuriam atlyginimą moka kurios kitos šalies vyriausybė", - rašo M.Glenny. Tačiau Amerikos valdžia į tai neatsižvelgė ir suėmė M.Visioną. 2010 metų vasarį buvo surengtas atviras procesas. Už grotų jis praleis 13 metų. Kalėjime jo ypatingus sugebėjimus netruko įvertinti banditai.

Dar praėjusiais metais Jungtinės Valstijos pripažino elektroninę erdvę karinių operacijų vieta, kaip ir sausumą, vandenį, orą bei kosmosą. Kasmet Pentagonas skiria milijardus dolerių universitetams, kad būtų sukurtos kibernetinės puolimo priemonės. Neabejojama, kad šiuolaikinį "kibernetinį ginklą" turi Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Kinija, Indija, Rusija ir Izraelis. "Šaltojo karo laikais Amerika ir Sovietų Sąjunga žinojo, kiek "išteklių" (branduolinių galvučių ir jų pristatymo priemonių) turi priešininkas ir kur jos yra. Kibernetiniame kare tokie "ištekliai" - tai potenciali priešininko silpnoji vieta", - aiškina šveicarų futurologas Bruno Giussani.

Jungtinių Valstijų, Vakarų Europos - kiek mažiau policija ir prokuratūra pasiekia, kad efektyviai dirbantys programišiai ilgam sėstų už grotų, o Kinijos, Rusijos ir Izraelio saugumo institucijos įdarbina juos valstybės tarnyboje. Amerikiečių žvalgyba teigia, kad retus programišių suėmimus Rusijoje galima paaiškinti tuo, kad Maskva leidžia jiems naudoti Rusiją kaip bazę, o tie už tai leidžia naudotis KGB jų ypatingus sugebėjimais. "Vašingtonas ir Londonas turėtų pasekti Maskvos bei Pekino pavyzdžiu ir išnaudoti tokius "talentus" kaip M.Visionas tikrame kibernetiniame kare, o nesodinti jų į kalėjimą", - rašo ir britų laikraštis "The Sanday Times".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"