TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kibernetinis karas - galimybė nusipirkti laiko

2012 06 12 6:05

Kartu kurdami kompiuterinius virusus, kurie skirti Irano kariniams objektams, amerikiečiai ir izraeliečiai rengia pačią didžiausią kibernetinę operaciją pasaulio istorijoje. Tačiau virusas kaip džinas gali išsprūsti iš butelio ir atakuoti patį kūrėją. 

Priimdamas sprendimą suaktyvinti kibernetinį karą prieš Iraną JAV prezidentas Barackas Obama pirmiausia siekia neleisti Izraelio armijai surengti karinių atakų prieš Irano branduolinius objektus, nes atsirastų dar vienas karo židinys, galintis destabilizuoti pasaulį.

Būtent todėl jau kelerius metus amerikiečiai su izraeliečiais kuria kompiuterinius virusus. 2010 metais "Stuxnet" kirminas įsiskverbė į penktadalį Irano centrifugų, kurios naudojamos uranui sodrinti, taip pristabdydamos jo branduolinę programą. Jungtinėse Valstijose jau yra raginančiųjų surengti kibernetines atakas prieš Šiaurės Korėją, "Al Qaedos" islamistus arba Sirijos vyriausybinę kariuomenę. 

Naujas karų etapas

Kibernetinės operacijos - naujas etapas vedant karus. Per kibernetinį karą atakuojami kompiuteriai, todėl nekrenta bombos ir nėra žmonių aukų, bent jau kol kas. Daugybė ekspertų mano, kad šis slaptas karas kartu su tiksliniu garsių mokslininkų žudymu yra ne mažiau efektyvus nei Izraelio atakos iš oro. Tačiau ne visi su tuo sutinka, pirmiausia, pačiame Izraelyje. "Ši slapta kampanija leidžia tik nusipirkti laiko.

Daugiau iš jos jokios naudos", - įsitikinęs buvęs Izraelio generalinio štabo vadovas Gabi Ashkenazi. Be to, imtis kibernetinių atakų, kurios vis brangiau kainuoja, yra rizikinga. Kai šis pavojingas džinas bus išleistas iš butelio, jis gali nukreipti ginklą prieš savo kūrėją.

Praėjusią savaitę ši tema buvo išsamiai aptarta per Tel Avive surengtą konferenciją, kurioje dalyvavo ir didžiausios Europos antivirusinės kompanijos įkūrėjas, Rusijos "kibersekliu" vadinamas Jevgenijus Kasperskis. Jis daugiausia ir kalbėjo apie kibernetinio ginklo keliamą pavojų.

Praėjusią savaitę J.Kasperskis pranešė, kad sugebėjo aptikti patį "išmaniausią" kompiuterinį virusą, kuris buvo skirtas Iranui, tačiau jis mano, kad visa tai, ką žino kibernetinio ginklo kūrėjai, netrukus nebus paslaptis ir kitoms valstybėms, o jos sugebės atgręžti virusą prieš pačius kūrėjus. To paties bijo ir prezidentas B.Obama, sankcionavęs bendrą Amerikos ir Izraelio kibernetinio šnipinėjimo programą.

Jau ne kinas

Programišiai aktyvistai gali greitai tapti kibernetiniais teroristais, o su jais netruks susidraugauti ir tradiciniai teroristai. "Sustokite, kol ne per vėlu. Idėjos plinta nepaprastai sparčiai", - sakė J.Kasperskis ir priminė, jog kibernetinis ginklas gali savarankiškai "daugintis", o civilinės infrastruktūros, kuri naudoja "Microsoft Windows" operacines sistemas, nebus galima apsaugoti nuo programišių. Vienintelė išeitis - sukurti naują operacinę sistemą, kurioje jos saugumas būtų pats svarbiausias dalykas. Kol kas tokios sistemos nėra, todėl kiekviena valstybė rengdama kibernetines atakas rizikuoja nukentėti pati. 

Per Tel Avive vykusią konferenciją Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas pirmą kartą viešai pripažino, kad Izraelis turi puolamąjį kibernetinį ginklą ir tuoj pat pridūrė, kad gynyba nuo kibernetinių atakų yra daug svarbesnė. Stanfordo ir Kalifornijos universitetuose dėstantis sociologas bei politologas Ronaldas Benedikteris sakė, kad "ginklavimosi sistemos tampa vis galingesnės, todėl norint prieš jas atsilaikyti reikia vis sudėtingesnės ginkluotės, o "karštieji" ir "šaltieji" karai vis dažniau vyksta internete per programišių atakas".

R.Benedikteris mano, kad "virusas "Flame" greičiausiai puolė vyriausybės nurodymu", ir ateityje "klasikinis šnipinėjimas bus sutelktas į prevencinę tokių išradimų apsaugą". Amerikoje jau parengta strategija, nukreipta ne prieš Žemėje veikiančius Džeimso Bondo tipo šnipus, o į palydovinį sekimą ir bepiločius, per nuotolį valdomus aparatus.

Būtinas bendras susitarimas

Šiuo metu labiausiai klesti pramoninis šnipinėjimas, susijęs su know-how technologijomis ir jų gamybos schemomis. Antrojoje vietoje - internetiniai nusikaltimai. Jau beveik vedami ir internetiniai karai, tai daro Jungtinės Valstijos bei Kinija, bet atsilikti nenori ir Europa. Joks šiuolaikinis karas nepradedamas be išankstinės kibernetinės atakos, kuri surengiama prieš radiolokacinę stotį taip ją kuriam laikui išjungiant, kad tuo metu galėtų praskristi naikintuvas-bombonešis.

Nors kibernetinės atakos pirmiausia nukreiptos prieš karinius objektus, jų poveikį vykstant "karštajam" karui gali pajusti ir gyventojai, nes per internetą galima išjungti energijos ir vandens tiekimą bei paralyžiuoti kitas gyvybiškai svarbias sistemas visoje šalyje. Pirmą kartą istorijoje susidarė paradoksali situacija - moderniausia valstybė, kurioje viskas technizuota, tampa pažeidžiamiausia.

"Mes turime apsaugoti savo klientus visame pasaulyje. Tačiau suprantame, kad už virusų kūrėjų stovi labai rimtos jėgos. Kibernetinis ginklas - pats pavojingiausias šio amžiaus išradimas", - pabrėžė J.Kasperskis. Jis sakė, kad nors antivirusinės kompanijos ir gali "sugaudyti" kai kurias kibernetinio ginklo rūšis, tik tarptautinis susitarimas gali uždrausti kariškiams ir žvalgybininkams kurti vis naujus virusus. Tačiau bėda ta, kad Maskvoje įsikūrusi "Kasperskio laboratorija" ("Kaspersky lab") yra įtariama ryšiais su Rusijos vyriausybe, nors pats J.Kasperskis tai ir neigia.

Būtent dėl to stabdomas šios didžiausios antivirusinės korporacijos skverbimasis į užsienį. Su ja nesiryš dirbti nei JAV vyriausybė, nei gynybos pramonė.

"Nėra įrodymų, kad jų programiniame aprūpinime yra slaptos durys ar kad jie susiję su Rusijos mafija arba vyriausybe. Tačiau vyrauja tvirta nuomonė, kad Rusijoje negali sėkmingai dirbti, jei nesi kontroliuojamas valdančiosios partijos", - sakė kompanijos "Gartner" pakenkiančių programų tyrimo padalinio direktorius Peteris Firstbrookas. Kad kova su "Flame" virusu gali pakenkti jo verslui, pripažįsta ir pats J.Kasperskis.

"Artimiausius penkerius metus mes galime pamiršti apie vyriausybines sutartis su Jungtinėmis Valstijomis", - sakė jis. 

"The New York Times", "Le Figaro", "Time", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"