TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kiekvienam piliečiui – 800 eurų per mėnesį

2015 12 09 6:00
Ekonomiškai niūrius laikus išgyvenantys suomiai atžygiavo prie parlamento su šūkiais, raginančiais išmesti iš šalies kriminalinius nusikaltėlius ir uždaryti sienas. Sipa/Scanpix nuotrauka

Suomijoje siūlomos nacionalinės bazinės pajamos kiekvienam piliečiui turi supaprastinti socialinės apsaugos sistemą ir paskatinti daugiau bedarbių imtis laikinų darbų.

Suomijos valdžia svarsto planą kiekvienam piliečiui suteikti 800 eurų per mėnesį neapmokestinamas bazines pajamas, kurios bus mokamos visiems suaugusiems žmonėms, neatsižvelgiant į tai, ar jie gauna kokių nors kitų pajamų. Šios nacionalinės bazinės pajamos pakeis visas kitas socialines išmokas.

Nedarbas Suomijoje pasiekė rekordinį lygį, ir bazinės pajamos turi paskatinti daugiau žmonių imtis darbo. Šiuo metu sistema yra tokia, kad daugelis bedarbių atsidurtų blogesnėje padėtyje, jei imtųsi menkai mokamų trumpalaikių darbų, nes dėl to jie prarastų pašalpas.

Darbo neturi 10 proc. (maždaug 280 tūkst.) Suomijos darbingo amžiaus žmonių, o tarp jaunimo nedarbas siekia 22,7 procento.

Pasiūlymą pateikęs Suomijos socialinio draudimo institutas (Kela) užsakė tyrimą, kuris atskleidė, jog bemaž 69 proc. Suomijos gyventojų pritaria nacionalinių bazinių pajamų idėjai.

Įkvepiantis pavyzdys

Suomijos ministras pirmininkas Juha Sipilä remia idėją sakydamas, kad bazinės pajamos tiesiog supaprastina socialinio saugumo sistemą. Jos Suomijai kainuos maždaug 46,7 mlrd. eurų per metus.

Suomijos ministras pirmininkas Juha Sipilä teigia, kad bazinės pajamos tiesiog supaprastina visą socialinio saugumo sistemą.AFP/Scanpix nuotrauka

Šios minties priešininkai įspėja, kad bazinės pajamos neskatins žmonių dirbti ir sukurs dar didesnį nedarbą. Tuo metu iniciatyvos šalininkai remiasi ankstesniais eksperimentais, kai bazinės pajamos buvo paveikios. Garantuotos bazinės pajamos, kurias aštuntąjį dešimtmetį įvedė Kanados Dofino miestas, davė labai teigiamą socialinį ir ekonominį rezultatą. Be to, yra pavienių tyrimų, kurie rodo, kad turėdami iš ko gyventi ir nebebijodami, kaip reikės sudurti galą su galu, žmonės tampa kur kas produktyvesni.

Bet kokiu atveju Suomija dar turi beveik metus, kol bazinių pajamų pasiūlymas bus pradėtas svarstyti vyriausybėje.

Olandijos Utrechto miestas irgi planuoja įvesti bazines pajamas, bet tik pašalpų gavėjams. Jau nuo kito mėnesio daugiau kaip 250 darbo neturinčių miesto gyventojų gaus nuolatinių lėšų gyvenimui, o tyrėjai stebės, koks bus rezultatas ir kaip tai atsilieps nedarbui.

Nacionalines bazines pajamas planuoja įvesti ir Šveicarija. Nors parlamentas neseniai atmetė šią iniciatyvą, 2016 metais šalis surengs šiuo klausimu referendumą. Apklausos rodo, kad šiuo metu 49 proc. šveicarų balsuotų už bazines pajamas.

Lapkritį paskelbti duomenys rodo, jog 10 proc. turtingiausių Suomijos žmonių vidutinės pajamos viršija 4900 eurų, o 10 proc. neturtingiausiųjų – 2100 eurų per mėnesį. Vidutinis darbo užmokestis Suomijoje 2014 metais buvo 3300 eurų.

Apie 30 proc. savo pajamų suomiai atiduoda valstybei per mokesčius. Iki 2009 metų mokesčiai siekė 37,5 proc., o tada buvo sumažinti iki 29,3 procento.

Europos ligonis

Suomija šiuos metus užbaigs ne kažin kaip. Šalis, anksčiau garsėjusi išmintinga fiskaline politika, inovacijomis ir griežtu požiūriu į kitų euro zonos narių gelbėjimą, šiuo metu demonstruoja prasčiausius rodiklius visoje Europos Sąjungoje. Net Suomijos finansų ministras pavadino savo šalį Europos ligoniu. Beveik nepertraukiama recesija Suomijoje trunka nuo 2012 metų vidurio, o augimo galimybių dar nematyti.

Suomijos ekonomika dar nepasiekė 2008-ųjų lygio dėl virtinės vidinių ir išorinių nesėkmių, kurių viena buvo telefonų kompanijos „Nokia“ nuosmukis, atvedęs prie jos pardavimo, bei recesija kaimynėje Rusijoje. Pastarąjį ketvirtį Suomijos ekonomika traukėsi 0,6 proc. – daugiau nei Graikijos, kurią Suomija taip kritikavo dėl reformų stokos. Ekonomistų manymu, visų 2015 metų Suomijos ekonomikos augimas bus neigiamas, tokios pačios prognozės ir 2016 metams.

Nuo eksporto priklausomos Suomijos vidaus vartojimas apmiręs ir nesitikima, kad didės, kitaip nei Vokietijos ir Švedijos. Suomijos centro dešiniųjų vyriausybė turi galynėtis ir su senesnėmis demografinėmis bei biudžeto problemomis, kurias dar aštrina pabėgėlių krizė, todėl priversta imtis griežto taupymo bei darbo rinkos reformų. Trijų partijų valdančioji koalicija, atstovaujanti konservatyviems kaimo rinkėjams, miesto technokratams ir prieš imigraciją nusistačiusiems populistams, visai neseniai vos nesubyrėjo, nesutarusi dėl sveikatos reformos. Neseniai Suomija prarado trijų A kredito reitingą, ir vyriausybė stengiasi sustabdyti viešojo sektoriaus skolų, kurios šiemet viršija ES nustatytą 60 proc. limitą, augimą.

Nepaisant niūrios ekonominės padėties, Suomija savo piliečiams išmoka daugybę pašalpų, kaip ir daugelis kitų tradiciškai socialdemokratiškų šalių. Didžiuliais mokesčiais finansuojama sveikatos apsauga ir nemokamas aukštasis mokslas.

Parengė Viljama SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"