TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kieno tu, frau Maria?

2010 10 09 0:00
Laivo "Frau Maria", gabenusio meno vertybes, įgula.
Užsienio spaudos nuotrauka

Rusijai niekaip nepavyksta susitarti su Suomija dėl laivo "Frau Maria" iškėlimo. Ši pilna meno vertybių, skirtų Ermitažui, škuna nuskendo XVIII amžiuje netoli Suomijos Turku miesto. Suomiai mano, kad laivo krovinys priklauso jiems, ir neskuba laivo iškelti.

Į savo paskutinę kelionę "Frau Maria" išsirengė iš Amsterdamo 1771 metų spalį. Remiantis dokumentais, škuna vežė į Sankt Peterburgą diplomatinį paštą, tačiau iš tiesų gabeno olandų meistrų drobes, porcelianą ir monetų kolekciją, taip pat sidabro ir aukso statulėles. Rusai teigia, kad šios vertybės buvo nupirktos carienės Jekaterinos II užsakymu Amsterdamo aukcione ir skirtos Ermitažui. Krovinį lydėjo grafas Andrejus Šuvalovas.

Tačiau laivui nepasisekė: praplaukęs Vokietiją, Daniją ir Švediją, prie Turku krantų jis pateko į didžiulę audrą, užplaukė ant uolų ir pamažu nugrimzdo į vandenį. Ekipažui pavyko išsigelbėti, o neįkainojamas krovinys nuskendo, nes švininių dėžių, į kurias buvo sudėti meno kūriniai, jūreiviai tiesiog negalėjo pakelti.

Rusijos imperatorė tuoj pat pareikalavo pradėti "Frau Marios" iškėlimo darbus, bet nebuvo lengva tai padaryti, nes laivas nuskendo Švedijos teritoriniuose vandenyse. Be karaliaus Gustavo III leidimo jo iškelti nebuvo galima, o Švedijos valdovas leidimo duoti neskubėjo. Po kelių piktų Jekaterinos II laiškų karalius įsakė pradėti laivo iškeldinimo darbus, bet laivo katastrofos vietoje nerasta.

1999 metais suomių narai, vadovaujami Rauno Koivusaario, aptiko laivo liekanas netoli nuo Jurmo ir Burgstijo salų, 40 metrų gylyje. Narai mano, kad meno kolekcija nebus smarkiai nukentėjusi, nes paveikslai ir kiti meno kūriniai buvo patikimai supakuoti į briedžio odos futliarus, sudėti į švino dėžes ir užlieti vašku. Ekspertai taip pat sako, kad jei dėžės liko hermetiškos, drobės neturėtų būti pažeistos.

Po kurio laiko suomių akvalangininkai iškėlė laivo kasą, kurioje buvo beveik 700 rusiškų monetų, nukaltų XVIII amžiaus antroje pusėje. Pagal įstatymus jos priklauso Suomijai.

Ekspertai teigia, kad Baltijos jūros dugne gulintis lobis vertas ne mažiau kaip 1,5 mlrd. eurų. Remiantis išlikusiais dokumentais, laive esama tituluotų olandų meistrų drobių: Gerrito Dou (Rembrandto mokinio), Jano van Goyeno, Philipo Wouwermano ir kitų, tačiau neaišku, kas turi teisę disponuoti šiomis brangenybėmis. Teisme su savo valstybe bandė kovoti net suomių narai, tačiau bylą pralaimėjo ir netgi negavo atlygio už iškeltą radinį.

Po kurio laiko teises į po vandeniu gulinčias vertybes pareiškė Rusija, kaip Rusijos imperijos įpėdinė. Tačiau pagal Suomijos įstatymus paskendęs laivas, gulintis Suomijos teritoriniuose vandenyse daugiau kaip šimtą metų, negali tapti jokių manipuliacijų objektu ir leidimą jį iškelti gali išduoti tik Suomijos nacionalinė taryba. Nepatenkinti rusai atkerta, kad pačiai Suomijai, kaip nepriklausomai valstybei, dar nėra šimto metų, taigi suomiai negali pretenduoti į rusišką krovinį, esantį Olandijos laive, nuskendusiame tuometiniuose Švedijos vandenyse. Tačiau Suomija nėra pasirašiusi Tarptautinės Jemeno konvencijos dėl povandeninio kultūrinio palikimo apsaugos, todėl turi teisę veikti pagal savus įstatymus.

Rusija ne kartą pranešė Suomijai, jog yra pasirengusi iškelti krovinį, o darbus sutinka finansuoti rusų mecenatai. Ermitažo darbuotojai patvirtino, kad yra pasiruošę restauruoti meno kūrinius. Tačiau rusai nėra linkę kalbėti apie teisinius šios operacijos aspektus. Rusijos labdaros fondo "Nacionalinių kultūrinių ir istorinių vertybių gelbėjimas" vadovas Artiomas Taraskovas pripažįsta, kad teisiniai debatai gali užvilkinti krovinio iškėlimo darbus dar keletui metų.

Akcinės bendrovės "Baltspecflot", besispecializuojančios iškėlimo darbų srityje, generalinis direktorius Andrejus Špigelis aiškina, jog delsimas Suomijai tik į naudą: "Akivaizdu, jog suomiai bando užvilkinti laiką iki 2018 metų, kai Suomija minės 100-ąsias nepriklausomybės metines. Tuomet laivo "Frau Maria" krovinio priklausomybės klausimas automatiškai išsispręs". Tačiau, kol abi valstybės ginčijasi, krovinį gali pasiekti "juodieji nardytojai", tai yra lobių ieškotojai, nes laivo liekanos nesaugomos, o jo buvimo koordinates lengva rasti atviruose informacijos šaltiniuose.

Parengė Dana KURMILAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"