TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kijevas ėmėsi veiksmų

2014 04 09 6:00
Ukrainos specialiosioms pajėgoms pavyko išvaduoti separatistų užimtą Charkovo administracijos pastatą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Prorusiški aktyvistai, užėmę vietos administracijos pastatus trijuose rytiniuose Ukrainos miestuose, ilgai nelaukdami planuoja juose surengti separatistinius referendumus. Į šiuos įvykius šalies valdžia Kijeve reagavo greitai. Tikėtina, kad neramumai regione netrukus bus numalšinti.

Ukrainos valdžia ėmėsi griežtų veiksmų. Pranešama, kad administracijos pastatas Charkove jau išvaduotas. Neilgai trukus tikimasi atlaisvinti įstaigas ir Luhanske bei Donecke. Per operaciją Charkove neiššovus nė vieno šūvio buvo sulaikyta apie 70 asmenų, tarp jų - grupuotės vadas.

Vakar Ukrainos Aukščiausioji Rada taip pat balsavo už Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis griežtinama atsakomybė už Ukrainos nacionalinio saugumo pamatus: kėsinimąsi į šalies teritorinį vientisumą ir valstybės išdavystę. Laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas pareiškė, kad prorusiški separatistai, užimantys vyriausybinius pastatus rytiniuose šalies regionuose, bus laikomi teroristais ir persekiojami griežčiausiai, kiek leidžia įstatymai.

Partijos "Batkivščyna" ("Tėvynė") lyderė Julija Tymošenko po susitikimo su Donecko lyderiais teigė, jog užimti tame mieste vietos administracijos pastatus buvo pakurstyta iš išorės, tačiau, politikės nuomone, Rusijai čia nepavyks pakartoti Krymo scenarijaus. Ji pridūrė, kad vyriausybė visiškai pasirengusi perimti padėties kontrolę į savo rankas ir atkurti tvarką rytiniuose regionuose, o neaiškių grupuočių pareiškimus apie planuojamus separatistinius referendumus pavadino absurdu.

Tariasi įšaldyti "Pietų srautą"

Pranešama, kad ES priartėjo prie sprendimo įšaldyti naujo Rusijos dujotiekio "South Stream" ("Pietų Srautas") projektą. Informacija apie tokius Briuselio planus nutekėjo po Europos Komisijos (EK) vadovo Jose Manuelio Barroso susitikimo su Bulgarijos politikais. Teigiama, jog EK prezidentas pareikalavo, kad Bulgarija nesipriešintų naujam Briuselio požiūriui į šį projektą.

2380 kilometrų ilgio "South Stream" dujotiekis, kurį pradėta tiesti pernai gruodį, yra strategiškai svarbus "Gazprom" projektas. Jis leistų aplenkti Ukrainą ir pumpuoti dujas į ES rinką per Juodąją jūrą, Bulgariją, Vengriją, Austriją, Slovėniją, Kroatiją, Serbiją, Graikiją. Be rusų "Gazprom", kuriam rimtų finansinių bėdų turinti Ukraina nesugeba sumokėti milžiniškų skolų, "South Stream" akcininkės taip pat yra Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos įmonės.

Oficialiais duomenimis, susitarimai dėl "South Stream" kol kas galioja, tačiau EK vadovo kalbos patvirtina gandus, kad projektas "politiškai miręs". 50 mlrd. JAV dolerių vertės projekto įšaldymas būtų pirma rimta Briuselio bausmė Maskvai už Krymo aneksiją.

Tuo metu JAV Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney pažymėjo, kad kai kurių Ukrainos pietuose ir rytuose surengtų demonstracijų dalyviams buvo sumokėta, kad tarp jų buvo ne vietos gyventojų ir kad tuos įvykius sukurstė išorinės jėgos. Jis dar kartą priminė, jog Jungtinės Valstijos yra „pasiruošusios toliau taikyti sankcijas Rusijos ekonomikos sektoriams, jeigu padėtis paaštrės“.

Rusija kaltinimus neigia

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paneigė JAV kaltinimus, esą Maskva destabilizuoja padėtį Ukrainoje. Jo manymu, situacija šalyje pagerės tik tuomet, kai centrinė valdžia atsižvelgs į rusakalbių gyventojų interesus ir įvykdys Konstitucijos reformą, kuria būtų garantuotos jų teisės. Rusijos diplomatijos vadovas dar pridūrė, kad amerikiečiai Ukrainoje susiklosčiusią padėtį analizuoja kitoms tautoms priskirdami savo mąstymą ir įpročius.

Rusijos Federacijos tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas, komentuodamas Donecko separatistų prašymą, kad Maskva atsiųstų savo taikdarius, sakė, jog Rusijos taikdariai į kitas šalis galėtų būti siunčiami tik pagal tarptautinius įstatymus, o ne vietos valdžios pageidavimu. Anot jo, Rusija neturi teisės to daryti vienašališkai.

V.Ozerovas priminė, kad Rusijos parlamento aukštieji rūmai praeitą mėnesį leido Vladimirui Putinui naudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainoje. „Tai buvo susiję su padėtimi Kryme, tačiau tuo atveju veikėme pagal sutartį dėl Juodosios jūros laivyno ir tik sustiprinome savo bazių apsaugą. Esame patenkinti, kad vykstant referendumui mums neprireikė kariškių, ir Krymo gyventojai patys nusprendė savo likimą“, – teigė V.Ozerovas. Politikas ignoravo Vakarų šalių pareiškimus, kad prieš surengiant separatistinį referendumą Krymą jau buvo faktiškai okupavę Rusijos kariai, vilkintys uniformas be atpažinimo ženklų.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"