TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kijevas nesiūlo Maskvai jokių „meduolių“

2015 01 20 6:00
Tūkstančiai žmonių, įskaitant premjerą Arsenijų Jaceniuką (kairėje) ir prezidentą Petro Porošenką, su užrašais "Aš esu Volnovacha", pagerbė toje vietovėje žuvuvių 13 civilių atminimą. Reuters/Scanpix nuotrauka

Ukrainos prezidentas nebekreipia dėmesio į Vladimiro Putino laiškus ir stiprina karinę operaciją prieš Rusijos pajėgų remiamus separatistus šalies rytuose. Ukrainoje skelbiama nauja mobilizacija siekiant pasipriešinti sustiprėjusiai kaimynės šalies agresijai. Petro Porošenka pažadėjo tautai neatiduoti nė lopinėlio savo žemės.

Pastarosiomis dienomis Donecke verda kova dėl nelemtojo oro uosto, kurio Rusijos remiami separatistai niekaip negali atimti iš Ukrainos antiteroristinių pajėgų. Vyriausybė pranešė, kad Ukrainos pajėgos atgavo beveik visą jo teritoriją, nors paskui pasirodė priešingas separatistų pareiškimas.

Artilerijos ugnis griaudėjo visame 350 kilometrų Donbaso fronto ruože, Ukrainai suintensyvinus karinę operaciją, kai šalies pareigūnai ir parlamentas gavo duomenų, jog separatistus remiančios Rusijos karinės pajėgos labai suaktyvino karinę veiklą Ukrainos rytuose ir tęsia agresiją.

Savaitgalį sostinėje Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose tūkstančiai žmonių pagerbė 13 civilių, žuvusių šalies rytuose raketai pataikius į autobusą. Separatistai neprisipažino, kad tai jų darbas, nors Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovai nustatė, kad raketa atlėkė iš jų kontroliuojamos teritorijos.

Kalbėdamas miniai Kijeve prezidentas P. Porošenka pareiškė, kad Ukraina neatiduos nė lopinėlio savo žemės. Jis gyrė Donecko oro uosto gynėjų drąsą, patriotizmą bei heroizmą rodant pavyzdį, kaip reikia ginti savo šalį, ir tvirtai pažadėjo, kad Ukraina atgaus užgrobtus regionus.

Kautynės tęsiasi

Donecko oro uostas seniai nebeveikia, tačiau abiem šalims jis jau turi simbolinę reikšmę. Šiomis dienomis separatistams buvo pavykę užimti dalį oro uosto, bet Ukrainos vyriausybė priėmė sprendimą pradėti plataus masto operaciją, ir Ukrainos armijai pasisekė beveik visiškai išvalyti oro uosto teritoriją. Į pagalbą jau daug mėnesių oro uostą ginantiems kariams, dėl ištvermės ir nepalaužiamumo pramintiems kiborgais, buvo pasiųstas pastiprinimas, taip pat ir tankų.

Vakar nuo pat ryto oro uostą drebino abipusė artilerijos ugnis, pranešimai apie padėtį buvo prieštaringi. Kaip sakė kariškių atstovas Andrijus Lysenka, "Donecko ir Luhansko liaudies respublikų kovotojai toliau šturmuoja Donecko oro uostą ir šaudo į mūsų pozicijas“. "Mes neatiduosime oro uosto“, – pridūrė jis ir nurodė, kad per pastarąsias 24 valandas žuvo trys kariai, 66 buvo sužeisti. Apšaudant nukentėjo Donecko, kuriame iki karo gyveno milijonas gyventojų, gyvenamieji kvartalai, pranešama ir apie civilių aukas.

Iš separatistų pareiškimų galima suprasti, kad Ukrainos pajėgos mėgino užimti ir patį miestą - pirmą kartą nuo kovų pradžios praėjusį pavasarį. Separatistai teigė atmušę Ukrainos pajėgų puolimą tilto, vedančio iš oro uosto į miesto centrą, kryptimi.

Maskva labai sunerimusi

Separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka apkaltino Kijevą "mėginant vėl įsukti karą". Maskva prezidento Vladimiro Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo lūpomis išreiškė didelį susirūpinimą dėl konflikto eskalavimo, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pareikalavo nedelsiant nutraukti ugnį. Ji nurodė, kad praėjusią savaitę V. Putinas nusiuntė laišką P. Porošenkai siūlydamas konkretų taikos planą, bet Ukrainos prezidentas jį atmetė. Ir Ukrainos pajėgos atnaujino Donecko bombardavimą.

Ukrainos duomenimis, separatistams padeda 8500 Rusijos reguliariosios armijos kareivių. Vakarų vyriausybės taip pat turi įrodymų, kad Maskva šimtais siunčia į Ukrainą savo kariuomenę ir sunkiąją ginkluotę, bet Rusija tai neigia, nors ir pripažįsta, jog separatistams talkina "savanoriai" iš Rusijos.

Vyksta mobilizacija

Savo ruožtu Ukraina ėmėsi naujos, jau ketvirtosios, mobilizacijos, jai praėjusią savaitę pritarė parlamentas. Į Ukrainos armiją bus pašaukti profesionalūs kariškiai ir veteranai, medicinos seserys, vyks dalinis šauktinių ėmimas į kariuomenę, nors šie, tikinama, nebus siunčiami į frontą.

Per kovas dėl Donecko oro uosto buvo apšaudyti ir gyvenamieji miesto kvartalai. / AFP/Scanpix nuotrauka

Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius visai panaikino privalomąją karinę tarnybą, o Ukrainos armija taip nuskurdo ir nusilpo, jog, galima sakyti, buvo visiškai sunaikinta. Iškilus būtinybei ginti šalį, kariai net neturėjo neperšaunamų liemenių, stokojo kitos įrangos ir maisto.

Per trumpą laiką Ukrainai pavyko sustiprinti savo kariuomenę, taip pat ir gaunant vadinamąją neletalinę pagalbą iš Vakarų. Nors, pasak žinovų, kariuomenėje dar yra daug nepatikimų žmonių, kurie ne tik pabėgs iš kovos lauko, bet kai kurie net ir veikia prieš Ukrainą, Rusijos naudai.

Kita vertus, daug padaryta, kad tokių žmonių neliktų Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. Be to, šalyje dar neišsikvėpė stiprus savanorių judėjimas, tad į kariuomenę ateina labai motyvuotų žmonių, pasiryžusių padėti galvą už savo šalį.

Ukrainos saugumo atstovai įspėjo, kad Rusija aktyviai veikia siekdama sužlugdyti šią naujausią mobilizaciją, tačiau atitinkamos Ukrainos institucijos raginamos veikti ryžtingai ir duoti atkirtį tokioms pastangoms.

Rusija planuoja daugiau operacijų

Aukštas Amerikos generolas įspėjo, kad per kelerius metus Rusija ketina įgyti tokį karinį pajėgumą, kuris jai leistų vienu metu vykdyti kelias tokio paties masto kaip dabar Ukrainoje karines operacijas kaimynėse šalyse.

Kariškio manymu, šiuo metu negresia pavojus, kad Rusija užpuls dar vieną kaimynę, nes Maskva gerokai įklimpusi Ukrainoje. Tačiau tai gali labai greitai pasikeisti, nes prezidentas V. Putinas stiprina Rusijos armiją, nepaisydamas nė krizės, ir siekia, kad ji būtų pajėgi vykdyti tris tokias operacijas vienu metu be išankstinės mobilizacijos, kurią paskelbus Vakarai turėtų laiko pasirengti.

JAV ginkluotųjų pajėgų vadas Europoje generolas leitenantas Benas Hodgesas savo mintis išdėstė per JAV armijos Vokietijoje surengtą "Rusijos studijų dieną". Kariniai ir civiliai Rusijos ekspertai aiškino vadams iš visos Europos Rusijos politinę ir karinę strategiją bei požiūrį į Vakarus. Šie išgirdo apie vis didėjantį Rusijos priešiškumą Vakarų įtakai ir pastangas iš naujo ginkluotis.

B. Hodgesas sakė, kad Rusijos kaimynės, tokios kaip Baltijos valstybės ir Gruzija, kol kas yra saugios, bet tai gali trukti neilgai. Tuo metu kitos šalys, išsidėsčiusios netoli Rusijos, stebi, kas vyksta Ukrainoje, ir turi porą ar trejetą metų pasirengti tam, kad ir jos gali tapti taikiniu.

Rusijos armija stiprėja

V. Putinas išleidžia milijardus Rusijos karinei galiai stiprinti, nekreipdamas dėmesio į ekonomikos krizę, į kurią Rusiją įstūmė Vakarų sankcijos ir krintančios naftos kainos. Pasak NATO ekspertų, Ukrainos konfliktas - tai, kokiu greičiu "žalieji žmogeliukai" aneksavo Krymą, ir prorusiškų separatistų laimėjimai - rodo, jog padidintas armijos finansavimas jau duoda vaisių. Rusijos pajėgų, ypač mažų elitinių dalinių, nė nepalyginsi su tais, kokie jie buvo 2008 metais per karą su Gruzija.

Maskva taip pat ištobulino tokį kariavimo būdą, kuris vadinamas hibridiniu karu - kai organizuojami, finansuojami ir apginkluojami vietos kovotojai, o elitiniai kariai atsiunčiami be atpažinimo ženklų ir taip greitai, kad neįmanoma sureaguoti.

Neseniai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pakartojo, kad Maskva laikysis savo kariuomenės modernizavimo plano ir iki 2020 metų tam skirs 300 mlrd. dolerių. Šiemet planuojama įsigyti 700 naujų šarvuočių, 126 naujus karo lėktuvus, 88 naujus sraigtasparnius ir dvi "Iskander-M" priešraketinės gynybos sistemas. Vis dėlto Maskvos gynybos biudžetas 2013 metais sudarė tik apie 68 mlrd. dolerių, arba vieną devintąją Vašingtono gynybos išlaidų.

NATO duomenimis, pastaraisiais metais Rusija modernizavo savo raketines pajėgas, povandeninius laivus ir oro pajėgas, nors nuo savo planų vis atsilieka. Artimiausiu metu Rusija greičiausiai stiprins Šiaurės, Baltijos ir Juodosios jūros laivynus, toliau modernizuos sausumos pajėgas.

Naftos kainų kritimas ir Vakarų sankcijos gali sulėtinti Rusijos karinę modernizaciją.

Estijai tektų įrodinėti

Nors daugelis analitikų netiki, kad Rusija rizikuotų įsivelti į tiesioginę konfrontaciją su JAV, NATO strategų manymu, Maskva gali surengti panašią į Krymo operaciją tokioje šalyje kaip, pavyzdžiui, Estija, kur yra didelė rusų mažuma.

Kaip teigė Estijos karinės žvalgybos vadas papulkininkis Kaupo Rosinas, agresyvi nauja karinė doktrina, kurią V. Putinas pasirašė gruodį, rodo, jog "Maskva žaidžia ledo riedulį tuo metu, kai daugelis Vakarų Europos šalių užsiima dailiuoju čiuožimu".

K. Rosinas pabrėžė, jog prireikė ne vienos savaitės įtikinti kai kurias Europos šalis, kad ginkluoti žmonės Kryme buvo Rusijos kariškiai, tad ir Estijai gali iškilti tokia pati problema pagal NATO įsipareigojimus siekiant paramos, jeigu ji būtų užpulta.

"Man iškiltų problema pateikti įrodymus", - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"