TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kijeve nužudytas garsus žurnalistas

2016 07 21 6:00
Tyrėjai nustatė, kad Pavelo Šeremeto automobilyje buvo padėtas sprogstamasis įtaisas. Reuters/Scanpix nuotrauka

Pavelas Šeremetas buvo rakštis Baltarusijos valdžiai ir Kremliui, tačiau rado palankią terpę nepriklausomai žurnalistikai Ukrainoje. Jos aukščiausi pareigūnai pažadėjo atskleisti šokiravusį žurnalisto nužudymą ir nubausti kaltuosius.

Vakar Kijeve sprogus automobiliui žuvo garsus žurnalistas baltarusis P. Šeremetas. Jis dirbo tiriamosios žurnalistikos srityje Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje, pastaruosius penkerius metus gyveno Kijeve, dirbo internetiniame leidinyje „Ukrainska pravda“ ir vedė laidas radijo stotyje „Vesti“.

44 metų žurnalistas važiavo į darbą savo leidinio redaktorės automobiliu, kai šis 7 val. 45 min. sprogo Bohdano Chmelnyckio ir Ivano Franko gatvių sankryžoje, priešais greitojo maisto restoraną „McDonald's“. Leidinio „Ukrainska pravda“ vadovės Olenos Prytulios mašinoje nebuvo, ją vairavo P. Šeremetas. Jis buvo vienas žymiausių šio populiaraus leidinio žurnalistų, atvykęs dirbti į Ukrainą, nes joje, kaip sakė, mažiau kliūčių nepriklausomai žurnalistikai nei Baltarusijoje ir Rusijoje, kur jis smarkiai suerzino valdžią.

Pavelas Šeremetas buvo ne tik nepriklausomas žurnalistas, bet ir kovotojas už žmogaus teises bei demokratiją.

P. Šeremetas ir O. Prytulia gyveno kartu. Artimi P. Šeremeto draugai pranešė, kad pastaruoju metu pora skundėsi esanti sekama.

Du liudytojai pasakojo girdėję garsų sprogimą ir matę, kaip jis išsiveržė iš po automobilio, o šis liko sumaitotas ir apanglėjęs vidury gatvės. Vėliau tyrėjai aptiko automobilio dugne sprogimo išmuštą 50 cm skersmens skylę.

„Esu šokiruota, tai policijos garbės reikalas ištirti šią bylą“, – sakė nacionalinės policijos vadovė Chatija Dekanoidzė ir pažadėjo asmeniškai atsakyti už tyrimą.

Diena prasidėjo šoku

Ukrainos ministras pirmininkas Volodymyras Hroismanas feisbuke parašė: „Diena prasidėjo siaubingomis naujienomis. Žymus Ukrainos žurnalistas Pavelas Šeremetas nužudytas šį rytą.“

Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka pavadino žurnalisto žūtį suplanuota žmogžudyste ir taip pat žadėjo daryti viską, kad nusikaltimas būtų atskleistas.

Užuojautą artimiesiems pareiškė ir prezidentas Petro Porošenka. P. Šeremeto žūtį jis pavadino siaubinga tragedija, Kijeve sukėlusia šoką. Prezidentas sakė asmeniškai pažinojęs Pavelą. Jis nurodė teisėsaugos institucijoms nedelsiant atskleisti nusikaltimą. „Kaltieji turi būti nubausti“, – parašė P. Porošenka feisbuke.

Įstatymų leidėjas ir vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo patarėjas Antonas Heraščenka nepaneigė, kad pagrindinė tikėtino P. Šeremeto nužudymo priežastis galėjo būti jo profesinė veikla. Jis sakė, kad suveikė sprogstamasis užtaisas, padėtas piktavalių. Bomba tikriausiai buvo susprogdinta per atstumą arba detonavo suveikus delsiajam sprogdikliui. Tikėtina, kad šio išpuolio vykdytojams buvo žinoma reporterio darbotvarkė.

A. Heraščenka taip pat neatmetė galimybės, kad šis sprogdinimas susijęs su Rusija, su jos specialiosiomis tarnybomis, ir priminė žinomo žurnalisto Georgijaus Gongadzės nužudymą panašiomis aplinkybėmis 2000-aisiais. Jo žodžiais, tokia provokacija gali būti reikalinga Rusijos specialiosioms tarnyboms, kad vidaus padėtis Ukrainoje būtų dar labiau destabilizuota.

G. Gongadzė buvo leidinio „Ukrainska pravda“ steigėjas ir taip pat dirbo tiriamosios žurnalistikos srityje. Prieš 16 metų jo kūnas be galvos buvo rastas miške netoli Kijevo. Šis baisus įvykis pagreitino Oranžinę revoliuciją Ukrainoje.

P. Šeremetas buvo ne vienintelis žymus žurnalistas, persikėlęs gyventi į Ukrainą. Ten jau daugelį metų dirba ankstesnių laikų Rusijos televizijos žvaigždė Dmitrijus Kiseliovas ir nemažai kitų. Rusijos žurnalistai, nenorintys tarnauti Kremliaus propagandai ir persekiojami dėl savo profesinės veiklos, Ukrainoje randa palankią terpę savo profesinei veiklai, artimą kultūrą, čia nėra kalbos barjero.

Apdovanotas už demokratiją

P. Šeremetas nuo 1994-ųjų iki 1995 metų balandžio buvo Baltarusijos valstybinės televizijos savaitinės naujienų ir analitinės laidos „Prospekt“ vedėjas bei prodiuseris. Laidą Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka uždraudė likus savaitei iki referendumo, kuriame buvo prašoma leisti padidinti valstybės vadovo galias.

Vėliau P. Šeremetas tapo Baltarusijos laikraščio „Belarusskaja delovaja gazeta“ vyriausiuoju redaktoriumi. Tais pačiais metais jis taip pat pradėjo dirbti Rusijos visuomeninėje televizijoje ORT, o 1996-aisiais paskirtas jos biuro Minske vadovu.

1997 metų liepos 22 dieną P. Šeremetas kartu su ORT operatoriumi ir vairuotojais nufilmavo save neteisėtai kertant Lietuvos sieną ir grįžtant atgal. Taip jis pademonstravo, kad kontrabandininkai gali labai lengvai patekti iš vienos šalies į kitą. A. Lukašenkos vyriausybė tuo metu vykdė kovos su kontrabanda kampaniją ir buvo neseniai sustiprinusi sienų apsaugą.

P. Šeremetas ir jo bendradarbiai buvo sulaikyti pasieniečių, kai peršoko tvorą, kad nufilmuotų nesaugomus ruožus. P. Šeremetas ir jo komandos narys Dmitrijus Zavadskis vėliau buvo apkaltinti neteisėtu sienos kirtimu, „viršijant žurnalistų tarnybines teises“, ir dalyvavimu sąmoksle.

Rusija protestavo dėl tų areštų, o Didžiosios Britanijos nacionalinis transliuotojas BBC apibūdino incidentą kaip abiejų šalių „viešą barnį“. Tuometis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas atšaukė planuotą A. Lukašenkos vizitą Maskvoje, kai tas jau buvo išvykęs – Baltarusijos lyderio lėktuvas nebuvo įleistas į Rusijos oro erdvę.

1998 metų vasario 18-ąją P. Šeremetas buvo nuteistas lygtinai kalėti dvejus metus, o D. Zavadskis – 1,5 metų; jiems buvo skirta simbolinė 15 JAV dolerių bauda.

1997-ųjų lapkritį P. Šeremetas tapo vienu iš „Chartijos 97“ signatarų. Tame demokratijos šalininkų dokumente buvo reikalaujama, kad „prezidento A. Lukašenkos administracija liautųsi pažeidinėti pagrindines žmogaus teises ir laisves“.

D. Zavadskis dingo 2000-ųjų liepos 7 dieną, neatvyko į susitikimą su P. Šeremetu Minsko oro uoste. P. Šeremetas apkaltino Baltarusijos valdžią dėl kolegos dingimo, vadino tai kerštu už D. Zavadskio profesinę veiklą. Šiam žurnalistui buvo žinoma apie Baltarusijos generalinio prokuroro Olego Baželkos naudojamus „mirties būrius“. 2003 metais D. Zavadskis buvo oficialiai paskelbtas mirusiu.

P. Šeremetas pasitraukė iš Rusijos televizijos 1-ojo kanalo (ORT) 2014-ųjų liepą, sakydamas, kad žurnalistai, kurių nuomonė neatitinka Kremliaus propagandos, persekiojami.

JAV dienraštis „The New York Times“ šį reporterį įvardijo kaip „žinomą dėl savo kovingų reportažų apie politinį piktnaudžiavimą Baltarusijoje“ ir vadino „rakštimi Lukašenkos autokratinės vyriausybės šone“.

1999 metais jis pelnė Komiteto žurnalistams ginti (CPJ) Tarptautinės žiniasklaidos laisvės apdovanojimą, o 2002 metais – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos apdovanojimą už žurnalistiką ir demokratiją.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"