TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kijevo Maskvos prospektą pervardijo Rusijos nekenčiamo S. Banderos vardu

2016 07 08 17:00
Daugelis ukrainiečių S. Banderą vadina nacionaliniu didvyriu. kyivpost.com nuotrauka

Kijevo valdžia ketvirtadienį atliko žingsnį, tikriausiai sukelsiantį Rusijos įtūžį, pervardijusi Maskvos prospektą Ukrainos nacionalistų judėjimo lyderio Stepano Banderos, kaltinamo bendradarbiavimu su naciais Antrojo pasaulinio karo metais, vardu.

Šis sprendimas pratęsė pastangas išrauti šalyje totalitarinių režimų liekanas, kurias Ukraina pradėjo po to, kai 2014-ųjų vasarį buvo nuverstas prorusiškas prezidentas, o naujieji lyderiai apsisprendė, kad Ukraina turi suartėti su Vakarų valstybėmis.

Ukrainoje nugriauta jau dešimtys Lenino paminklų, postsovietinei šaliai nusprendus atsiriboti nuo komunistinės praeities.

Tačiau S.Bandera – ypač prieštaringai vertinamas veikėjas, o Kijevo sprendimas pavadinti didelę gatvę jo vardu gali smarkiai supykdyti Rusiją.

„Faktas, kad Maskvos prospektas buvo pervadintas nacionalisto garbei, (rodo), kad čia daug daugiau politikos negu sveiko proto“, – Rusijos parlamento narys Kazbekas Taisajevas sakė valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“.

„Ir tai yra fašistinė politika, kurią fašistinė Kijevo valdžia vykdo Ukrainoje“, – pridūrė jis.

1934 metais S.Bandera buvo sučiuptas Lvove, tuo metu priklausiusiame Lenkijai, o Varšuva paskelbė jam mirties nuosprendį už kovą su lenkais, kurie po Pirmojo pasaulinio karo kontroliavo Vakarų Ukrainą, kurioje veikė stiprus nacionalistų pasipriešinimo judėjimas.

Vėliau mirties bausmė buvo pakeista įkalinimu iki gyvos galvos. Tačiau 1939-aisias naciai įsiveržė į šią Rytų Europos šalį ir įvedė savo režimą.

S.Bandera pabėgo į Vakarų Ukrainą ir greitai tapo Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN) radikaliojo sparno vadovu.

Maskva kaltina S.Banderą ir jo OUN kovotojus prisidėjus prie nacių, kai jie įsiveržė į Sovietų Sąjungą 1941 metais.

Istorikų nuomone, S.Bandera tikėjo, kad Adolfas Hitleris suteiks Ukrainai nepriklausomybę arba bent jau dalinę autonomiją, kai naciai nugalės Maskvą.

S.Bandera paskelbė Ukrainos nepriklausomybę praėjus kelioms dienoms nuo nacių invazijos pradžios, bet tas sprendimas vos nenulėmė jo pražūties, kai vokiečių gestapas suėmė nacionalistų lyderį ir išsiuntė į koncentracijos stovyklą.

Jis buvo paleistas, kai tapo aišku, jog naciai pralaimės karą.

S.Bandera toliau vadovavo OUN pajėgoms, kurios kovėsi su sovietais, pasitraukęs į tuometę Vakarų Vokietiją, kol 1959-aisiais jis buvo nušautas užnuodyta kulka Miunchene vieno Sovietų Sąjungos KGB agento.

Šią prieštaringą asmenybę ukrainiečių nacionalistai laiko savo didvyriu, bet S.Bandera yra daugiausiai smerkiamas Rusijoje. Jį taip pat labai skeptiškai vertina Izraelis.

Vis dėlto Ukrainos parlamento deputatas Oleksandras Brygynecas sakė, kad prospekto pervadinimas S.Banderos vardu žymi tik didelių pokyčių Kijeve pradžią.

„Mieli draugai, Banderos prospektas – geras dalykas, bet to nepakanka, – O.Brygynecas rašo feisbuke. – Mums taip pat reikia oro uosto, pavadinto Ivano Mazepos vardu.“

Ukrainos etmonas I.Mazepa kovėsi švedų pusėje per Šiaurės karą, bet jo pajėgos buvo sutriuškintos rusų per Poltavos mūšį 1709 metais. Šis veikėjas tai pat itin neigiamai vertinamas Rusijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"