TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kinai eksportuoja daugiau ginklų nei britai

2013 03 19 5:41
Stiprindama savo karinę galią Kinija vis daugiau ginklų gamina ir eksportui. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Kinija aplenkė Jungtinę Karalystę ir tapo penkta pagal prekybos apimtį ginklų eksportuotoja pasaulyje. Jai jau priklauso 5 proc. pasaulinės ginklų prekybos. 

Pirmą kartą nuo šaltojo karo pabaigos Kinija pateko į didžiausių pasaulio ginklų eksportuotojų penketuką, išstumdama iš jo Jungtinę Karalystę, kuriai ši vieta priklausė nuo 1950 metų. Apie tai pranešė Švedijoje esantis tarptautinis pasaulio problemų tyrimo institutas "Stockholm International Peace Research Institute" (SIPRI).

Kaip ir anksčiau daugiausia ginklų pasaulyje eksportuoja Jungtinės Valstijos (30 proc.), po jų eina Rusija (26 proc.). Trečia yra Vokietija (7 proc.), ketvirta - Prancūzija (6 proc.) ir penkta - Kinija, jau užimanti 5 proc. ginklų eksporto rinkos.

2008-2012 metais Kinijos ginklų eksportas išaugo net 162 proc., palyginti su ankstesniais penkeriais metais. "Daugiausia ginklų - net 55 proc. - Kinija parduoda Pakistanui, ir būtent šios valstybės pasirinkimas pirkti kiniškus ginklus lėmė Kinijos ginklų eksporto augimą", - sakė SIPRI direktorius Paulas Holtomas. Jis teigia, jog pastaruoju laiku Kinijos pasirašomos sutartys rodo, kad ši valstybė tampa svarbia ginklų eksportuotoja pasaulyje. Pakistanas jau seniai yra svarbus Kinijos sąjungininkas Pietų Azijoje, o tokios valstybės kaip Mianmaras, Bangladešas ir Venesuela kiniškais ginklais susidomėjo ir ėmė juos pirkti tik pastaraisiais metais.

2008-2012 metais pasaulinė ginklų prekyba išaugo 17 proc., palyginti su ankstesniu penkerių metų laikotarpiu. Daugiausia ginklų importuoja Azijos ir Okeanijos šalys (joms tenka net 45 proc. JAV ginklų eksporto), po to - Artimieji Rytai (27 proc.). Kaip ir anksčiau, daugiausia ginklų nuperka Indija (jai tenka 12 proc. pasaulio importo), Kinija (6 proc.), Pietų Korėja (5 proc.) ir Singapūras (4 proc.). Tuo tarpu ginklų tiekimas į Europą sumažėjo net 20 procentų. Pernai mažiau kovinių lėktuvų F-35, nei planavo, iš amerikiečių nupirko Italija ir Nyderlandai. Tačiau JAV pagamintą aviacijos karo techniką noriai perka Bulgarija, Kroatija ir Rumunija. Tiesa, šios sunkiai besiverčiančios valstybės neįperka naujų lėktuvų, todėl įsigyja jau naudotų. Krizės apimtos Europos šalys dar ir dėl to, kad išveda savo karius iš Irako bei Afganistano, planuoja reeksportuoti turimus karinius lėktuvus, nes jų išlaikymas labai brangiai kainuoja.

Rusija taip pat stengiasi kuo daugiau eksportuoti karinių lėktuvų ir sraigtasparnių - jie jau sudaro 46 proc. jos ginklų eksporto, dar 20 proc. sudaro rusiškos raketos. 65 proc. rusiškų ginklų keliauja į Azijos ir Okeanijos šalis, 17 proc. - į Afrikos valstybes, o 9 proc. eksportuojamų ginklų patenka į Artimuosius Rytus. Pagrindiniai Rusijos ginklų pirkėjai yra Indija, Kinija, Alžyras ir Vietnamas. Rusija yra ir didžiausia ginklų tiekėja Sirijos režimui, dėl to jau dvejus metus šioje valstybėje vyksta nuožmūs mūšiai tarp valdžios ir sukilėlių.

Kinija jau nori pasaulio rinkai teikti ne tik ginklus, bet ir karinius transporto lėktuvus Y-20. Kompanijos "Xian Aircraft" direktorių tarybos pirmininkas Tang Junas sakė, kad netrukus kitoms šalims bus pasiūlyta įvairių šio lėktuvo modelių, nors iš pradžių Y-20 buvo kuriamas tik Kinijos liaudies armijai.

Pasaulio rinkoje šiam kinų gaminiui teks konkuruoti su amerikiečių transporto lėktuvais "C-17 Globemaster III" ir rusiškais Il-76. Manoma, kad pirmiausia kiniškų karinio transporto lėktuvų nusipirks Venesuela ir kelios Afrikos šalys.

Lėktuvą Y-20 kinai išbandė tik sausio 26 dieną. Nors internete žinių apie jo kūrimą ėmė rodytis jau nuo 2012 metų pradžios, Kinijos valdžia oficialiai apie jį pranešė tik šį sausį.

Naujasis kinų karinio transporto lėktuvas gali skristi 830 kilometrų per valandą greičiu. Visiškai pakrautas šis 17 metrų gigantas nenusileisdamas gali įveikti 4400 kilometrų skrisdamas 13 tūkst. metrų aukštyje.

AFP, "Flightglobal", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"