TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kinai gviešiasi derlingų Ukrainos žemių

2013 10 28 6:00
Derlingos ukrainietiškos žemės klodai vilioja išalkusius kinus. outdoor-photos.com nuotrauka

Neseniai stambi Kinijos žemės ūkio produkcijos įmonė XPCC paskelbė, jog planuoja iš Ukrainos išsinuomoti 5 proc. derlingos šalies žemės. Ukrainos politikai neigia, kad sandoris įvyko, tačiau sutinka, jog siūlymų išsinuomoti šalies žemių būta ne kartą. Kinija jau ne pirmą kartą bando gauti naudos iš derlingų svetimų šalių teritorijų.

Sukarintai Kinijos Bingtuano organizacijai priklausančios XPCC atstovai teigia šių metų birželį sudarę 1,7 mlrd. dolerių (4,35 mlrd. litų) vertės sandorį su didžiausia Ukrainos žemės ūkio produkcijos gamintoja "KSG Agro". "KSG Agro" savo ruožtu neigia perleidusi žemes Kinijos įmonei. Ukrainiečiai teigia tik sutikę pagal kinų poreikius modernizuoti 3000 hektarų (30 kv. km) žemės plotą apdirbimui ir „galbūt ateityje taip pertvarkysiantys ir daugiau teritorijų”.

Pagal XPCC pateikiamas susitarimo detales, Kinija 50 metų galėtų kontroliuoti 3 mln. hektarų (30 tūkst. kv. km) Ukrainos teritorijos, t. y. 9 proc. visos žemės ūkio produkcijai auginti tinkamos Ukrainos žemės.

Kinų geidžiamose Rytų Ukrainos Dniepropetrovsko žemėse daugiausia būtų auginami grūdai bei veisiami galvijai. Užauginta produkcija, kaip teigia XPCC įmonės atstovai, būtų parduodama Kinijos vyriausybės valdomiems konglomeratams.

Atsiduoda kolonializmu

Tokio masto, kokio tikisi ir nori kinai, žemės nuomos sandoris gali greitai sulaukti didelio ukrainiečių pasipriešinimo. Madagaskaras buvo priverstas atšaukti savo 1,2 mln. hektarų (12 tūkst. kv. km) žemės nuomos sandorį su Pietų Korėja, kai daugybė protestuotojų didžiausioje Afrikos saloje ėjo į gatves protestuodami prieš naujovišką kolonizaciją. Panašiai ir filipiniečiai taip pat tarė kategorišką „ne” kinams.

Žemių perėmimo strategijos specialistė Christina Plank taip aiškino gyventojų nepasitenkinimo priežastis: „Nors šiuo atveju nėra jokio realaus ryšio su seniau vykdyta kolonijine politika, žmonių sąmonėje išlieka būtent tokį atspalvį turintys žemės nuomos sandėriai.”

Išalkę kinai mielai valgys iš Ukrainoje užaugintų grūdų pagamintą duoną./Reuters/Scanpix nuotrauka

Neturi išeities

Kinija yra daugiausia (1,36 mlrd.) gyventojų turinti valstybė pasaulyje. Nors šalyje gyvena penktadalis viso pasaulio gyventojų, Kinijos teritorija apima mažiau nei dešimtadalį derlingų pasaulio žemių. Bene pagrindinė tokio Kinijai nepalankaus santykio priežastis – sparti šalies industrializacija. „Plečiantis miestams, žemės ūkio produktų paklausa sparčiai auga, o ši pramonės šaka šalyje silpsta. Užsienio žemės ūkio produkcija yra pigesnė, palyginti su Kinijos produkcija, dėl to kinai vis daugiau grūdų importuoja iš užsienio”, - tvirtino žemės ūkio pramonės analitikas Ding Li.

Stengdamasi išmaitinti didžiulę savo tautą, Kinija virto valstybe, besinuomojančia daugiausia žemių pasaulyje. Šalis nuomojasi derlingų žemių Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Pietryčių Azijoje. Jeigu numatytas sandoris su Ukraina iš tiesų įvyks, būtent jos žemės taps stambiausia Kinijos išsinuomota užjūrio teritorija.

Kinija nėra vienintelė valstybė, kuri nuomojasi užsienio žemes. Panašią politiką vykdo ir Indija, Pietų Korėja, taip pat Artimųjų Rytų valstybės. Ši taktika ypač išpopuliarėjo 2008 metais, kai dėl pasaulį apėmusios ekonomikos krizės smarkiai išaugo maisto produktų kainos.

„Duonos krepšys”

Koncerno XPCC sandoris su Ukraina - pirmas panašus žingsnis į Senąjį žemyną.

Tai, kad Kinija pasirinko būtent Ukrainą, yra gana logiška. Pagal plotą Ukraina yra didžiausia valstybė Europoje. Šaltojo karo metais šalis buvo vadinama Sovietų Sąjungos duonos krepšiu ir padėjo išmaitinti ne vieną Rytų bloko valstybę.

„Ukraina ypatinga tuo, kad turėdama tokius žemės plotus visuomet sugebės išmaitinti ne tik savo gyventojus. Ukraina jau seniai eksportuoja didelę dalį savo žemės ūkio produkcijos, nes prekių pasiūla viršija paklausą šalyje”, - teigė Ch.Plank.

Jau aišku, kad sandoris su Kinija Dniepropetrovsko regionui duotų konkrečios naudos. Kinų įmonė žada finansuoti greitkelio į Krymą bei tiltų, jungiančių Krymą su Rusijos Tamanės pusiasaliu, statybą. Taip pat ketina modernizuoti regiono žemės ūkio pramonę.

Nepaisydami viliojančių perspektyvų, Ukrainos verslininkai nerimauja dėl galimo sandorio su Kinijos pramonės milžinais. Baiminamasi, jog į Ukrainą įžengę Kinijos žemės ūkio produkcijos milžinai gerokai apsunkins smulkiųjų Ukrainos verslininkų galimybes sėkmingai plėtoti verslą. Tai pakeltų nedarbo lygį šalyje ir stabdytų pačios Ukrainos žemės ūkio, pramonės vystymąsi.

Telegraph.co.uk, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"