TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kinai perka vokiečių įmones

2012 05 30 6:05

Kinams nepatinka pigus jų šalies įvaizdis, todėl jie ėmė puoštis garsiausiomis Vokietijos kompanijomis. Kiek šis sumanymas kainuos, kinams visiškai neturi reikšmės, svarbu pasiekti užsibrėžtą tikslą. Apie tai rašo Vokietijos laikraštis "Frankfurter Algemeine". 

Du trečdaliai betono pasaulyje sumaišoma Kinijoje. Milžiniška valstybė auga ir kyla, pirmiausia, - į dangų. Vidutinio dydžio Kinijos miestai nusėti dangoraižiais, kurių su kiekviena diena vis daugėja. Nenorėdami atiduoti fantastiškos statybų rinkos kitiems, kinai nusipirko net dvi betono siurblius gaminančias Vokietijos bendroves "Putzmeister" ir "Schwing". Ir tai tik vienas pavyzdys.

Partija ragina pirkti užsienyje

Kelis dešimtmečius Vokietijos automobilių ir mašinų gamybos įmonės statė fabrikus Kinijoje, kur mažus atlyginimus gaunantys kinai gamino aukštųjų technologijų gaminius, pavyzdžiui, automobilius ir vaistus, kuriuos galiausiai parduodavo pasiturintiems 1,3 mlrd. gyventojų turinčios šalies viduriniojo ir aukščiausiojo sluoksnio atstovams. Patys kinai pakrančių miestuose gamino pigias prekes - marškinėlius ar sportinius batelius, kuriuos milžiniškais kiekiais gabeno į Europą ir Ameriką. Tačiau apyvartos rodikliai buvo žemi.

Dabar Kinija nusprendė atsisakyti pigių prekių, nes jau praėjusį dešimtmetį šalis gerokai pasivijo išsivysčiusios pramonės valstybes ir šiuo metu Kinijos vyriausybė reikalauja dar labiau padidinti tempą. Dabartinė verslo politika tokia - turtas turi likti šalies viduje, o ekonomiką reikia transformuoti pritaikant aukštąsias technologijas. Jei nebus sukurta pakankamai kvalifikuoto darbo vietų trokštančiam daryti karjerą viduriniajam sluoksniui, plėtra gali sustoti, todėl dažnai statybos projektai atitenka kinų firmoms.

Komunistų partija uždegė žalią šviesą daugumai norinčių užsienyje nusipirkti įmones valstybinių bendrovių įmonių, privataus verslo galimybės kol kas šiek tiek mažesnės. Tačiau Kinijos verslininkai reguliariai iš Prekybos ministerijos gauna išsamius sąrašus, kuriuose tiksliai pažymėtos valstybės ir pramonės šakos, galinčios išvesti į priekį Kinijos konkurentus. "Tikra pramonės politika", - taip tokį Kinijos posūkį vadina Tryro universitete dirbantis Kinijos ekspertas Sebastianas Heilmannas. Pirmiausia nusitaikyta į Vokietijos mašinų ir automobilių gamybos įmones, dažnai pasaulyje užimančias pirmaujančias pozicijas.

Vykdydama šiuos valdžios nurodymus Kinijos kompanija "Hebei" jau nusipirko automobilių durelių spyneles gaminančią firmą "Kiekert", o kinų "Joyson" įsigijo automobilių elektroniką ir sėdynes gaminančią "Preh". Krizės paveiktoms Vokietijos kompanijoms kinų pinigai - tikra palaima. Tačiau kinų investuotojai jau ima prarasti susidomėjimą sunkumų patiriančiomis Vokietijos vidutinio dydžio bendrovėmis, nes šiuo metu Kinijos Liaudies Respublika jau "apsiperka" strategiškai.

S.Heilmannas tokius pokyčius apibūdina taip: "Kinai perka vokiečių įmones norėdami užkariauti smarkiai nesivystančias valstybes, nes būtent jose vyrauja gana neigiamas požiūris į buvusią pigių prekių gamintoją". S.Heilmannas pastebėjo, kad dauguma besivystančių Lotynų Amerikos ir Azijos šalių "laikosi savaime suprantamos gynybinės pozicijos. Ši padėtis pasikeistų, jei, pavyzdžiui, ant betono siurblio būtų nurodyta, kad jis pagamintas vokiškoje įmonėje".

Kinai siūlo didžiausią kainą 

Devintajame dešimtmetyje atsivėrus Kinijai investuotojai matė tik vieną kryptį - į Kiniją. Šiuo metu traukinys jau važiuoja kita kryptimi. Frankfurto investicijų bankai neslepia, kad pirmąjį metų ketvirtį verslas Vokietijoje būtų buvęs vangus, jei ne šviesos spindulį atnešę kinai. "Vidutinio verslo savininkai suvokė, kad kinai gali pirkti, nori pirkti ir perka", - teigia kinų kompanijai "Sany" parduotos betono siurblių gamybos įmonės direktorius Norbertas Scheuchas, šiuo metu uoliai besimokantis kinų kalbos. Pinigai kinams nerūpi. Imdami kreditus iš didžiulių valstybinių bankų jie gali mokėti astronomines sumas.

"Sany" savininkas Liangas Wengenas tapo pirmuoju verslininku, kuris pernai spalio mėnesį buvo išrinktas į Komunistų partijos Centro komitetą. Taip jis tapo vienu iš 400 galingiausių Kinijos žmonių. Koks bankas išdrįstų atsisakyti finansuoti tokio žmogaus veržimąsi į Europos pramonę? Žinoma, kad joks. Tad viskas priklauso nuo kainos. "Kinai mano galintys aplenkti kitus pretendentus pasiūlydami didžiausią kainą", - teigia teisininkas Patrickas Heldas.

Vokiečių verslininkai dažnai palankiai vertina pelną žadančius kinų argumentus. Kartais ištisas dienas P.Heldas su vokiečių delegacija sėdi prie stalo su kinų derybininkais rengdamas sutartį, o penktą dieną atsiveria durys ir įeina kasdieniškai apsirengęs kinas, kuris prisistato esąs savininkas. Jis paaiškina girdėjęs, kad jau įvyko keli parengiamieji pokalbiai, todėl dabar jau galima pradėti.

"Kinų partneriai visada laikosi sutarčių", - teigia Sabine Stricker-Kellerer, jau 30 metų dirbanti Vokietijos vyriausybės patarėja Kinijos klausimais ir konsultuojanti į Tolimuosius Rytus susiruošusias Vokietijos firmas.

Šiuo metu į jos duris beldžiasi vokiečių verslininkai, norintys ne investuoti, o parduoti. Susiduria du priešingi pasauliai. Ši teisininkė gali lengvai išvardyti kinams būdingas ypatybes - "didelį džiaugsmą derėtis" ir aiškią hierarchiją. "Kinų įmonėse visada viską sprendžia vadovas. Užsienio stebėtojai negali suvokti, kaip sprendimai iš viršaus patenka į apačią ir kaip pavyksta pasiekti susitarimą. Kinų kompanijų vadovų gali būti daug, bet visada sprendžia savininkas", - tvirtina vyriausybės patarėja.

Vokiečių įmones įsigiję kinai kol kas nesirengia perkelti darbo vietų į Kiniją, nes "negali užtikrinti vokiškos kokybės". Taip mano ir betono siurblius gaminančios įmonės "Putzmeister" direktorius N.Scheuchas, jis žino, kad pasaulyje niekas geriau neparengia pramonės specialistų ir niekur kitur jų darbo rezultatai nėra tokie geri kaip Vokietijoje. "Kinas kaip ir vokietis gali ištekinti varžtą. Bet kinui reikia pasakyti, kaip tai padaryti, o vokiečiui - ne", - paprastai paaiškina N.Scheuchas.

Ekspertai mano, kad pirmiausia į Kiniją galėtų persikelti gamyba, tik vėliau - mokslas ir plėtra. "Po dvejų ketverių metų Vokietijoje kils pirmieji konfliktai. Būtų naivu manyti, kad vokiečiai nepralenkiami. Garantijų nėra. Kinai mokosi neįtikimai sparčiai", - prognozuoja Kinijos ekspertas prof.S.Heilmannas.

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"