TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kinas skiepija meilę tėvynei

2009 10 15 0:00
V.Putinas nepraleidžia progos apsilankyti, kai kuriamas "istorinis" filmas, šlovinantis Rusijos didybę.
Užsienio spaudos nuotrauka

Rusijoje vienas po kito kuriami patriotiniai filmai, nes istorinės didvyrių sagos turi skiepyti tėvynės meilę Vladimiro Putino viešpatijoje. Dėl to rusų kinas išgyvena renesansą.

Ūsuoti kazokai, mojuodami kardais, joja kalvotais laukais pasitikti priešo. Staiga iš niekur pasigirsta klausimas: "Ar yra jėga, galinti įveikti rusų galią?" Suprantama, nėra. Gausiai lankomame kino teatre "Oktiabr" Maskvos Arbato prospekte pasigirsta karštos ovacijos.

Žiūrovams, kurių daugumą sudaro jauni 18-30 metų rusai, naujojo monumentalaus filmo "Tarasas Bulba" mintis visiškai aiški: rusai vėl gali didžiuotis savo praeitimi, savo šaknimis, savo kultūra ir savo išskirtinumu.

Rusų kinas šiuo metu pažymi savo atgimimą patriotinių filmų banga. Tai visiškai atitinka ministro pirmininko V.Putino, vadovaujančio "Nacionalinio kino vystymo" tarybai, planus. Per susitikimą su režisieriais, tarp kurių buvo ir ištikimas tėvynei nacionalistas "Oskaro" laureatas Nikita Michalkovas, vyriausybės vadovas gyrė "reikšmingą nacionalinės kino pramonės pakilimą". Filmus jis laiko "itin svarbia ugdymo ir auklėjimo priemone".

Rusai plūsta į kino teatrus

Praėjusiais metais Rusijos kino teatruose lankėsi 124 mln. žmonių. Tai ketvirtoji vieta pagal populiarumą Europoje po Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos. Labiausiai mėgstami meilę tėvynei propaguojantys filmai, jais šlovinami ikisovietinės praeities kariūnai ir karžygiai, sveikos tautos dvasios bei rusų stačiatikių tikėjimo šaukliai.

Prieš užgriūvant finansinei krizei, kultūros viceministras Aleksandras Golutva kino prodiuseriams kasmet pagal pateiktas paraiškas dosniai padalydavo apie 60 mln. eurų. "Mosfilm" kino studijoje vykdoma 120 projektų. Palyginimui - po beprecedenčio nacionalinio kino meno smukimo paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje kasmet vargiai būdavo sukuriama daugiau nei tuzinas filmų.

Kinas kursto agresyvų nacionalizmą

Per dvi savaites filmas "Tarasas Bulba" pagal to paties pavadinimo Nikolajaus Gogolio apysaką uždirbo apie 11 mln. eurų, jį pamatė daugiau nei 4 mln. žmonių. Kazokų epas sužavėjo mases, kai kuriuos net "sujaudino iki ašarų iš pasididžiavimo mūsų tėvyne", kaip pareiškė viena jauna kino teatro "Oktiabr" lankytoja. Taigi "Tarasas Bulba" pažadino "rusišką sielą".

Filmo režisieriaus Vladimiro Bortko nuomone, jo filmo sėkmė atspindi "nacionalinės savimonės pakilimą". JAV dienraštis "The Wall Street Journal" mano kitaip. Jis rašo, kad filmas kursto "agresyvų nacionalizmą". V.Bortko - Rusijos komunistų partijos narys dėl to tik didžiuojasi: "Aš juk nesu politiškai korektiškas." Jis teisus ir kitu požiūriu - lenkų gražuolę, atvirai viliojančią kazokų vadą ir jo sūnų, vaidina jauna Lenkijos žvaigždė Magdalena Mielcarz.

Rusų kino renesanso kūriniai - meno, komercijos ir imperinės nostalgijos lydinys. Pavyzdžiui, kitas tautai auklėti skirtas filmas "1612" pasakoja apie tai, kaip lenkų kariuomenės vadas mėgina užimti sostą: išžudo caro Boriso Godunovo šeimą, o caro dukterį Ksenią pagrobia ir išprievartauja. Pasipiktinusi tauta be gailesčio kardais lieja lenkų kraują. Stačiatikis vienuolis demaskuoja lenkus kaip klastingą Romos kardinolų įrankį. Visa tai - Maskvos protestų prieš katalikiškosios Lenkijos stojimą į NATO meninė metafora.

Kadangi filmas "1612" nedaug ką bendro turi su istoriniais įvykiais, lenkai pasipiktino. Juk ne lenkai, o rusų didikai nužudė Borisą Godunovą, o jo dukra Ksenia niekada nebuvo patekusi į lenkų rankas. Bet filmas tarnauja aukštesniems tikslams: Rusijos vyriausybė lenkų išvijimo iš Kremliaus dieną - 1612 metų lapkričio 4-ąją - paskelbė "nacionalinės vienybės diena".

Tikrovė klastojama ir Andrejaus Kravčuko filme "Admirolas", pasakojančiame apie laivyno vadą monarchistą Aleksandrą Kolčaką, kurį 1920 metais sušaudė bolševikai. Filme A.Kolčakas - tikras riteris, neklystantis ir nepriekaištingas. Jo kino biografija - vyriausiojo kino teoretiko V.Putino politinės programos atspindys. V.Putinas viešai reabilitavo kelis baltagvardiečių karo vadus, todėl "Admirole" galantiškai pamirštama, kad A.Kolčako būriai dėl savo žiaurumo Sibiro kaimų gyventojams kėlė ne mažesnį siaubą nei raudonieji. Maskvos kino kritiko Jurijaus Gladilčikovo nuomone, "tai sovietinis kinas, tik kitaip pakreiptas".

Nepakankama meilė tėvynei - nusikaltimas

Tiesa, esama ir priešingos krypties kūrinių. Aleksejus Balabanovas savo antisovietine drama "Krovinys 200" ir Olegas Fominas politine parodija "Rinkimų diena" įrodė, kad gali būti populiarūs ir drąsių režisierių sukurti visuomenę kritikuojantys filmai.

Kritišką požiūrį į Rusijos istoriją filme "Caras" apie Ivaną Rūstųjį išreiškė Pavelas Lunginas. XVI amžiuje valdęs caras parodytas kaip prieštaringa asmenybė: išsilavinęs ir muzikalus, paranojiškas ir sadistiškas. P.Lunginas mano, kad "Ivanas Rūstusis" - įtakingo Rusijos valdžios stereotipo pavyzdys, kai nepakankama meilė tėvynei laikoma nusikaltimu". Kurdamas šį filmą P.Lunginas valstybės paramos negavo, jį finansavo vienas Maskvos bankas.

Rusijos istorija tebėra prodiuserių dėmesio centre. Kuo daugiau rusų ilgisi imperinės praeities - ir gal būt ateities - tuo labiau jiems brukama, kad Stalinas buvo ne tik diktatorius, bet ir imperijos kūrėjas bei karo vadas.

"Taraso Bulbos" režisierius V.Bortko neslepia, kad labai norėtų statyti filmą apie šį diktatorių. Jo kūrinys turėtų "parodyti viską: 1945 metų pergalę Berlyne, Volgos-Dono kanalo statybą, represijas ir konclagerius". Ir Stalinas jame neatrodytų angelas, mat režisieriaus abu seneliai kalėjo Stalino gulaguose.

Parengė Rima KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"