TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kinija kala pleištą tarp Japonijos ir Pietų Korėjos

2014 07 04 10:11
Xi Jinpingas Reuters/Scanpix nuotrauka

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį sakydamas kalbą Seule pabrėžė Kinijos ir Pietų Korėjos patirtas bendras kančias dėl Japonijos militarizmo – tuo metu, kai Tokijas paskelbė apie esminį pokytį savo karinėje doktrinoje.

„XX amžiaus pirmoje pusėje Japonijos militaristai vykdė barbariškus agresijos karus prieš Kiniją ir Korėją, prarydami Korėją ir okupuodami pusę Kinijos žemyninės dalies“, – Xi Jinpingas sakė Seulo nacionaliniame universitete. „Kai karas su Japoniją buvo pasiekęs didžiausią įkarštį, Kinijos ir Korėjos žmonės kartu kentėjo ir padėjo vieni kitiems savo prakaitu ir krauju“, – pridūrė jis.

Kinijos lyderis šią kalbą pasakė antrąją ir paskutinę savo valstybinio vizito Pietų Korėjoje dieną. Ši kelionė vertinamas kaip akibrokštas Pekino sąjungininkei Šiaurės Korėjai, nes Xi Jinpingas nusprendė pirmiau aplankyti Seulą, o ne Pchenjaną.

Tačiau savo kalboje jis beveik neminėjo didelį susirūpinimą keliančių Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi ambicijų, tik sakė, jog Korėjos pusiasalis turėtų tapti nebranduoline zoną, ir pažymėjo, jog visos problemos ir nesutarimai turėtų būti sprendžiami dialogu.

Griežčiausia prezidento retorika buvo panaudota primenant apie Japonijos represinį kolonijinį valdymą ir karo metų agresiją. Tokia žinia veikiausiai bus palankiai įvertinta Seule.

Seulo ir Tokijo ryšiai šiuo metu yra atšalę labiausiai per kelerius pastaruosius metus, tęsiantis ginčams, susijusiems su Japonijos valdymu Korėjoje 1910–1945 metais.

Kinija taip pat įsitraukusi į teritorinį ginčą su Japonija, o analitikai sako, kad Xi Jinpingo pastangos pabrėžti bendrus interesus su Pietų Korėja atspindi platesnę diplomatinę strategiją.

Pietų Korėja ir Japoniją yra svarbios JAV sąjungininkės tame regione, o bet kokios jųdviejų nesantaikos išnaudojimas gali padėti Kinijai atremti JAV prezidento Baracko Obamos paskelbtą strateginį „posūkį“ Azijos link.

Xi Jinpingo priminimai apie Tokijo karingą praeitį tapo ypač aktualūs po to, kai Japonijos premjeras Shinzo Abe šią savaitę paskelbė, jog jo šalies kariuomenė turi teisę įsitraukti į kovos veiksmus, gindama sąjungininkus.

Šis perėjimas prie vadinamosios kolektyvinės savigynos politikos žymi vieną iš didžiausių pokyčių pacifistinėje Japonijos doktrinoje, o Pekinas ir Seulas jį vertina itin įtariai.

Dėl Xi Jinpingo, kuris jau dukart susitiko Pietų Korėjos prezidente Park Geun-hye, meilikavimo Seului tenka spręsti sudėtingą diplomatinį uždavinį, ieškant pusiausvyros santykiuose su Pekinu ir Tokiju.

Kinija ir Pietų Korėja jau anksčiau palaikė tvirtus ryšius, o Seulas pageidauja, kad Pekinas pasinaudotų savo didele įtaka Pchenjanui, siekiant apriboti Šiaurės Korėjos branduolines ambicijas.

Tačiau jau 60 metų gyvuojantis Pietų Korėjos karinis aljansas su Jungtinėmis Valstijomis tebėra nacionalinės gynybos politikos kertinis akmuo, o Seulas nori tapti pėstininkų Kinijos ir JAV grumtynėse dėl įtakos Azijoje.

Seulas tikėjosi, kad ketvirtadienį Park Geun-hye ir Xi Jinpingas paskelbs bendrą komunikatą, kuriame Šiaurės Korėja būtų aiškiai perspėta dėl savo branduolinio ginklavimosi planų.

Tačiau galutiniame to pranešimo tekste buvo mažai nauja, išskyrus patvirtinimą, kad abi šalys „tvirtai nusistačiusios prieš“ branduolinio arsenalo plėtrą Korėjos pusiasalyje.

Per vėliau surengtą bendrą spaudos konferenciją Pietų Korėjos lyderė kalbėjo griežčiau, sakydama, kad susitarė su Xi Jinpingu naudoti „visas įmanomas priemones“, kad Šiaurės Korėja atsisakytų branduolinių bombų.

Tuo tarpu Xi Jinpingas pabrėžė susitarimą stengtis atgaivinti nuolat stringančias šešiašales derybas su Šiaurės Korėja, kurias Seulas ir Vašingtonas yra žadėję tęsti tik tuo atveju, jeigu Pchenjanas prisiims reikšmingus įsipareigojimus dėl branduolinio nusiginklavimo.

Japonija atsikirto

Japonija penktadienį atkirto Kinijai ir Pietų Korėjai, pavadindama pasiūlymus joms drauge paminėti japonų per karą vykdytas skriaudas „visiškai nenaudingais“.

Įtampai dėl istorijos keičiant aljansus Rytų Azijoje, Japonijos vyriausybės vyriausiasis sekretorius Yoshihide Suga per eilinę spaudos konferenciją Tokijuje sakė, kad tokie žingsniai skaldo. „Bet koks Kinijos ir Pietų Korėjos bandymas koordinuotai be reikalo kapstytis po praeities istoriją ir daryti tai tarptautiniu klausimu yra visiškai nenaudingas taikos kūrimui ir bendradarbiavimui regione“, – sakė jis žurnalistams.

„Japonija mano, kad tokie klausimai neturėtų būti laikomi diplomatiniais klausimais“, – Tokijuje žurnalistams sakė Japonijos užsienio reikalų ministras Fumio Kishida, pasigirdus pasiūlymams, kad Pekinas ir Seulas taip pat galėtų koordinuoti tyrimus dėl karo metų sekso vergijos.

Nors vyraujantis Japonijos požiūris yra tas, kad kalta karo metų vyriausybė, maža, bet matoma politinės dešinės dalis, įskaitant premjerą Shinzo Abe, ir toliau reiškia abejones, teigdama, kad tuose viešnamiuose dirbo profesionalios prostitutės.

Šis išsisukinėjimas erzina Seulą, kuris tai vertina kaip Japonijos neatgailavimo požymį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"