TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kinija nekeičia politikos Tibeto atžvilgiu

2013 09 12 6:00
Jo Šventenybė Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama rugsėjo 12-13 dienomis vieši Lietuvoje. Reuters/Scanpix nuotrauka

Kad ir ką sakytų Dalai Lama, Kinija laiko jį Tibeto nepriklausomybės simboliu ir visada priešinasi, kai valstybės rodo Tibeto dvasiniam vadovui kokį nors dėmesį. Žmogaus teisių gynėjai primena, kad stiprinant ekonominius ryšius nevalia paminti žmogiškojo orumo ir pamatinių teisių. Lietuva skolinga Dalai Lamai moralinę paramą, kurios sulaukė nuo pat savo atkurtos nepriklausomybės pradžios.

Šią savaitę aukštas Kinijos pareigūnas, atsakingas už etninius reikalus, pareiškė, kad Kinijos komunistų partija nesušvelnins savo kovos su Dalai Lama. Yu Zhengshengas tvirtino, kad tremtyje gyvenantis Tibeto budistų lyderis siekia atplėšti šį Himalajų regioną nuo Kinijos. Jis nurodė, kad Tibeto budistai privalo atsiriboti nuo Dalai Lamos.

Šio pareigūno komentarai rodo, kad naujoji Kinijos vadovybė nekeičia savo griežtos politikos Tibete ir ją sustiprina represijomis bei didžiulėmis saugumo pajėgomis, laikomomis ne tik Tibeto autonominiame regione, bet ir tibetiečių gyvenamose Vakarų Kinijos srityse. Pastaraisiais metais ten padaugėjo tibetiečių susideginimo atvejų. Liepą buvo pranešta, kad Kinijos kariškiai paleido ugnį į tibetiečius, kurie norėjo švęsti Dalai Lamos 78-ąjį gimtadienį; sužeisti mažiausiai 6 žmonės.

Kinija atsisako girdėti, ką sako Dalai Lama, ir nesirinkdama žodžių vadina jį velniu su vienuolio drabužiais. "Aš nesiekiu Tibeto nepriklausomybės, - pareiškė Tibeto dvasinis vadovas, pakartodamas savo poziciją maždaug 6 tūkst. budistų iš 61 šalies, susirinkusių pasiklausyti jo mokymo praėjusią savaitę Indijoje. - Aš į tai nereaguoju, nes man nerūpi, kaip jie mane vadina. Reaguojant rastųsi dar didesnis konfliktas, tad tokius pareiškimus aš ignoruoju."

Paragino lyderius vienytis

Tuo metu tremtyje veikiantis Tibeto parlamentas paragino Indijos vyriausybę imtis "tvirtesnės ir agresyvesnės" užsienio politikos ir oficialiai pasmerkti žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos Kinija vykdo Tibete.

Nevyriausybinės Tibeto žmogaus teisių organizacijos ir jų rėmėjai taip pat kreipėsi į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderius, kai šie praėjusią savaitę rinkosi į viršūnių susitikimą Sankt Peterburge. Jame pirmą kartą dalyvavo naujasis Kinijos vadovas Xi Jinpingas. Šešios organizacijos paragino pasaulio lyderius susivienyti dėl Tibeto, nes dvišalės pastangos spręsti Tibeto okupacijos problemą žlugo. G-20 lyderiams buvo priminta, kad siekiant pažangos ekonomikos ir politikos srityje turi būti gerbiama žmonių teisė į laisvę, o šalys, paminančios žmogaus teises, privalo už tai atsakyti.

Svajonė, kuri gąsdina

Žmogaus teisių gynėjai akcentuoja, kad Kinijos grasinimai nutraukti prekybos ryšius yra tušti, nes Kinijai reikia pasaulio taip pat, kaip pasauliui reikia Kinijos. Statistika rodo, kad oficialūs susitikimai su Dalai Lama ir spaudimas, daromas Kinijos vadovams dėl Tibeto, niekaip į blogąją pusę nepaveikė prekybos ryšių. Tačiau Xi Jinpingui atėjus į valdžią tokios Kinijoje gyvenančios tautos kaip tibetiečiai ir uigūrai, taip pat aktyvistai už demokratiją, ėmė baimintis to, ką naujoji vadovybė Pekine vadina "Kinijos svajone". Nes galia ir pasididžiavimas, kurį demonstruoja Kinijos valdžia, kuriami paminant žmogiškąją etiką ir vertybes. Be kita ko, tibetiečiai bijo, kad urbanizuodama ir modernizuodama jų kraštą Kinija galutinai sunaikins jų kultūrą. Savo ruožtu Pekinas atkerta, kad investicijos reikšmingai pakėlė gyvenimo lygį Tibete.

Visos šalys, kurių valdžios atstovai išdrįsta oficialiai susitikti su Dalai Lama, patiria didžiulį Kinijos spaudimą. Tai nereiškia, kad jos visos to bijo ir tokie susitikimai neįvyksta. Taip buvo ir pernai Dalai Lamai viešint Austrijoje. Dabar Kinija pagyrė Austriją už tai, kad šioji pripažino, kad jos vadovų susitikimai su Dalai Lama sukūrė įtampą abiejų šalių santykiuose. Drauge Pekinas pabrėžė, jog toks pripažinimas padėjo užbaigti kivirčą. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Hong Lei viešai akcentavo, kad per naujausią dvišalį susitikimą Viena pakartojo pripažįstanti Tibetą Kinijos dalimi. Tokią poziciją palaiko ir kitos šalys, tarp jų Lietuva.

Dalai Lamos charizma

Tremtyje, daugiausia Indijoje, gyvena 150 tūkst. tibetiečių. Dalai Lamos žodžiais, jie atstovauja 6 mln. tibetiečių Kinijoje, neturinčių nei laisvės, nei galimybės išreikšti, ką jie jaučia. Pats Dalai Lama gyvena tremtyje Indijoje nuo 1959 metų, kai turėjo bėgti iš Tibeto Kinijos represijoms stiprėjant bei didėjant pavojui, kad bus susidorota ir su juo. Tačiau Kinijoje likę tibetiečiai neužmiršta savo dvasinio vadovo, jį labai gerbia ir viliasi, kad jis kada nors galės grįžti namo.

Vienas ryškiausių Dalai Lamos asmeninių bruožų - nuginkluojantis humoras arba subtili ironija. Dalai Lama labai domisi mokslu ir kovoja su prietarais. Neseniai jis perspėjo savo sekėjus, kad nesitikėtų išgyti jį palietę.

"Aš neturiu jokių gydomųjų galių. Man pačiam reikia gydymo dėl vienos niežtinčios problemos", - pareiškė Nobelio taikos premijos laureatas, pabaksnojęs sau į sprandą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"