TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kinija neskuba įsileisti rusiškų dujų

2014 05 21 6:00
Greičiausiai derybose dėl "Gazprom" dujų tiekimo į Kiniją lemiamą žodį tars Xi Jinpingas (kairėje), o ne Vladimiras Putinas. AFP/Scanpix nuotrauka

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį susitiko su vizito dviem dienoms į Šanchajų atvykusiu Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Abi Vakarų kritikuojamos ir į teritorinius ginčus įsivėlusios šalys siekia stiprinti tarpusavio ryšius ir tariasi dėl rusiškų „Gazprom“ dujų tiekimo į Kiniją.

Tiek Rusijos, tiek Kinijos santykiai su Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga šiuo metu nėra patys šilčiausi. Vakarai garsiai kritikuoja Rusiją ir taiko jai sankcijas dėl kovo viduryje įvykdytos Krymo aneksijos ir tolesnių veiksmų Pietryčių Ukrainoje. Pekinas sulaukia priekaištų dėl teritorinių jūrinių ginčų, į kuriuos nuolatos veliasi su Vietnamu, Japonija, Filipinais ar kitomis Azijos valstybėmis.

Diskutuoja apie saugumą Azijoje

V. Putinas į Šanchajų atvyko dalyvauti Azijos saugumo susitikime. Jo vizito metu šalys taip pat demonstruos savo karinę galią per bendras savaitę truksiančias pratybas Rytų Kinijos jūroje. Dar prieš susitikimą Xi Jinpingas ir V. Putinas vadino vienas kitą senais patikimais draugais.

Azijos saugumo susitikimas vyksta kartą per ketverius metus. 1999 metais pirmą kartą jį sušaukė Kazachstano prezidentu iki gyvos galvos vadinamas Nursultanas Nazarbajevas. Įtartina, bet šiemet Azijos ateities spręsti nepakviesta Japonija, kurioje veikia antra pagal dydį Azijos ekonomika, JAV sąjungininkai Filipinai ir Indonezija – viena iš šalių, su kuria Kinija konfliktuoja dėl teritorijų. Tačiau apie saugumą Azijoje diskutuoti susirinko Irano, Egipto, Pietų Korėjos, Tailando, Bahreino ir kitų šalių lyderiai.

Nesutarė dėl kainos

Šis V. Putino vizitas į Kiniją yra pirmas nuo tada, kai pernai Xi Jinpingas tapo valstybės vadovu. Kinijos prezidentas pirmai oficialiai užsienio išvykai pasirinko Rusiją, taip akivaizdžiai išreikšdamas simpatijas šiai šaliai ir jos vadovui. Manoma, kad per šiandien pasibaigsiančias derybas šalys gali pasirašyti svarbų susitarimą dėl rusiškų gamtinių dujų eksporto į Kiniją, dėl kurio derasi jau daug metų.

Abi valstybės tikisi susitarti dėl 38 mlrd. kubinių metrų „Gazprom“ dujų tiekimo Kinijai kasmet 30 metų. Tai būtų didžiausias sandoris gamtinių dujų tiekimo istorijoje. Apskaičiuota, kad tokios sutarties vertė siektų 400 mlrd. dolerių. Vienintelė kliūtis pasirašyti šią ilgai lauktą daugiamilijoninę sutartį – dujų kaina.

Vakar dėl jos susitarti ir vėl nepavyko, tačiau dar yra tikimybė, kad tai įvyks prieš V. Putinui išvykstant iš Kinijos šiandien. Arba galbūt vėliau šią savaitę vyksiančiame ekonomikos forume Rusijoje, Sankt Peterburge.

Kai kurie ekspertai įspėja, kad Rusija siekdama tokio masto dujų tiekimo įsipareigojimo nepaiso ekonominės logikos ir yra nusiteikusi pernelyg optimistiškai. Gali būti, kad įmonei „Gazprom“ nepavyks patenkinti Kinijos paklausos nenuskriaudžiant pačios Rusijos gyventojų. Prognozuojama, kad iki 2020 metų gamtinių dujų paklausa Kinijoje padvigubės.

Derybos dėl Rusijos dujų tiekimo į Kiniją trunka jau ilgiau nei dešimtmetį. Tačiau, atrodo, kad sutarimas, kuriuo suinteresuotos abi šalys, pagaliau gali būti pasiektas. Dėl Ukrainos krizės Europos valstybės vis aktyviau ieško kitų dujų šaltinių siekdamos sumažinti priklausomybę nuo Rusijos, o Pekinas stengiasi sumažinti anglių vartojimą ir pereiti prie švaresnės energetikos.

„Gazprom“ artimų šaltinių teigimu, Rusijos dujų monopolininkė nori, kad Kinija jau dabar sumokėtų 25 mlrd. dolerių, kaip užstatą dujų tiekimui ateityje – nuo 2018 metų. Kol kas Pekinas nebuvo pasiryžęs tokiam žingsniui. Nors susitarimas būtų naudingas abiem šalims, manoma, kad paskutinis žodis vis dėlto priklausys Kinijai, nes ji turi ir kitų alternatyvų gauti gamtinių dujų, o Rusijai, bijančiai prarasti klientus Europoje, Kinijos rinka būtų tikras išsigelbėjimas.

Vienija jėgas

Abi šalys turi veto teisę Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje, dažnai sulaukia žmogaus teisių gynimo organizacijų kritikos ir neretai suvienija jėgas, kad pasipriešintų JAV pozicijai įvairiais klausimais.

Tiesa, nors jų nuomonės tarptautinės diplomatijos klausimais paprastai sutampa ir JT Saugumo Taryboje jos dažnai balsuoja vienodai, kol kas Kinija neišreiškė tvirtos paramos V. Putino veiksmams Ukrainoje. Vakar po prezidentų susitikimo išplatintame pareiškime raginama „deeskaluoti įtampą Ukrainoje“ ir imtis „taikių, politinių priemonių egzistuojančioms problemoms spręsti“. Be to, Ukrainos krizė vadinama „vidiniu“ konfliktu.

Kinijos ir Rusijos atstovai bendrai pareiškė, kad stiprins bendradarbiavimą ne tik energetikos, bet ir prekybos srityse. Kinija jau dabar yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė. Pernai prekyba tarp jų sudarė beveik 90 mlrd. dolerių, o iki 2020 metų kaimynės planuoja šią sumą padidinti iki 200 mlrd. dolerių.

Kai kurie ekspertai mano, kad sušvelnėjęs V. Putino tonas Ukrainos krizės atžvilgiu gabūt signalizuoja apie jo nerimą, kad ryšys su Kinija gali neužsimegzti toks tvirtas, kaip jis norėtų. Rusijos vadovas įsakė užbaigti prie Ukrainos sienos vykusias „pratybas“ ir pagyrė Kijevo pastangas bendradarbiauti su separatistiniais regionais. Vakar Kijevo pareigūnai pranešė, kad rusų pajėgos nuo šalies sienos pasitraukė bent 10 kilometrų.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"