TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kinija pila naujas salas

2014 09 13 6:00
Kinijos salų statybos piktina Pietryčių Azijos regiono valstybes. nbcnews.com nuotrauka

Pietų Kinijos jūroje salų tikrai netrūksta. Vien Spratlio salyną sudaro daugiau nei 100 salų ir rifų. Pranešama, kad nuo sausio mėnesio šiame salyne, netoli Filipinų, kinai supylė dar tris ar keturias naujas salas. Tai dramatiškas žingsnis viename aštriausių Pietryčių Azijos regiono teritorinių ginčų.

1988 metais, po mūšio su Vietnamu, Pekinui pavyko užvaldyti Džonsono Pietų rifą. Hanojus, žinoma, Pekinui to niekada neatleis. Nuo tada Kinija vengė tiesioginės karinės konfrontacijos. Bet dabar, rodos, Pekinas vienoje iš naujai iškilusių salų rengiasi kurti karinę oro bazę su betoniniu pakilimo taku. Šio tako ilgis bus pakankamas, kad nuo jo galėtų kilti naikintuvai.

BBC žurnalistas Rupertas Wingfieldas-Hayesas neseniai plaukiojo Pietų Kinijos jūroje su filipiniečiais žvejais ir užfiksavo šių salų statybas. Jis pažymi, kad niekas tiksliai nežino, ką Kinija planuoja veikti su naujomis savo teritorijomis. Visai įmanoma, kad Kinija šiose salose planuoja apgyvendinti savo piliečius ir taip įsitvirtinti ginčijamoje teritorijoje. Filipinai ir Vietnamas savo pretenzijas į jūrines teritorijas grindžia tuo, kad mažose salelėse gyvena jų šalių piliečiai.

Kodėl regiono valstybėms taip rūpi šis palyginti nedidelis vandens lopinėlis, esantis Ramiajame vandenyne? Pietų Kinijos jūra yra trečiasis pagal svarbą pasaulio laivybos kelias. Be to, manoma, kad šios jūros dugne slypi didžiuliai naftos ir dujų klodai. Teritorija šalims yra svarbi ir dėl komercinės žvejybos plotų.

Nacionalinis interesas

Dėl jūrinės teritorijos Kinija kovoja ypač agresyviai ir gudriai. Ji verčia akmenis ir smėlį ant mažų rifų bei seklumų. Taip Kinija pila visiškai naujas salas Pietų Kinijos jūroje. Šalys, kurios taip pat reiškia pretenzijas į Pietų Kinijos jūros kontrolę - Vietnamas, Filipinai, Taivanas, Indonezija, Singapūras, Malaizija, Kambodža ir Tailandas, ir daugelis kitų yra nepatenkintos tokia Kinijos veikla.

2012 metais Komunistų partija priskyrė Pietų Kinijos jūrą prie „pagrindinių nacionalinių interesų" kartu su tokiais jautriais klausimais kaip problemiški santykiai su Taivanu ir Tibetu. Priešingai nei kitos regiono valstybės, Kinija reiškia teises į beveik visą Pietų Kinijos jūrą ir yra pasirengusi kovoti dėl šios strategiškai svarbios teritorijos.

Kaltina Filipinus

Valdžios ketinimus patvirtina ir Pekino THU universiteto profesorius Yan Xuetongas - Komunistų partijai artimas akademikas. Jis sako, kad Kinija tikrai kovos, jeigu pajus, kad jos suverenitetui Pietų Kinijos jūroje kyla grėsmė. Anot profesoriaus, dėl visko kaltas Filipinų prezidentas Benigno Aquino, kuris provokuoja Pekiną ir mėgina į šį ginčą įtraukti JAV.

Filipinų užsienio reikalų ministerijos atstovas Charlesas Jose sako, kad Kinijos ambicijos yra ekspansinės, o ši salų statyba jį piktina. Politiko teigimu, Kinija kaip gali greičiau keičia status quo Pietų Kinijos jūroje.

Ekspertai pažymi, kad į šį ginčą dėl jūrinių teritorijų reikėtų žvelgti plačiau. Jis iš dalies kyla ir dėl Pekino strateginio varžovo Vašingtono. JAV vyriausybė nepripažįsta Kinijos keliamų pretenzijų, todėl JAV Ramiojo vandenyno laivynas reguliariai plaukioja Pietų Kinijos jūroje. Pastebima, kad Kinijos laivynas pradeda darytis agresyvesnis.

Tarptautinis pateisinimas

Remiantis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, šalys negali reikšti pretenzijų į panirusius objektus (pavyzdžiui, seklumas). Filipinai pageidauja, kad Pietų Kinijos jūros ginčą išspręstų arbitražo teismas. Manila prašo paaiškinti, ar, vadovaujantis tarptautine teise, Kinija (taip pat ir bet kuri kita valstybė) turi teisę pretenduoti į panirusius ar pusiau panirusius objektus.

Be to, ši konvencija nurodo, kad „uolos, kurios žmonėms netinka gyventi arba vykdyti savarankišką ekonominę veiklą, neturi išskirtinės ekonominės zonos ar kontinentinio šelfo“. Pagal šią nuostatą, jei Kinija įgytų kontrolę Spratlio salyne pildama naujas salas, jos teritoriniai vandenys būtų apriboti iki 12 jūrmylių, neįgyjant teisės į išskirtinę ekonominę 200 jūrmylių zoną.

thediplomat.com, BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"