TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kinija stiprina savo statusą pasaulyje

2014 11 11 6:00
Kinija pompastiškai priima APEC visais lygiais - virėjai sukūrė įspūdingą instaliaciją susitikimų centre. scmp.com nuotrauka

Šiomis dienomis Kinijos prezidentas Xi Jinpingas Pekine priima aukštus svečius, atvykusius į APEC susitikimą, aiškiai demonstruodamas, kad visiškai kontroliuoja savo didžiulę, bet stabilią komunistinę valstybę, kurios ekonomika išsiveržė į antrą vietą pasaulyje.

Atidžiau žvelgiant į Kiniją vis dėlto matyti, kad ne viskas klojasi taip gerai: ekonomikos augimas lėtėja, etniniai ir politiniai neramumai nerimsta. To pavyzdys yra Honkongas, kur jau du mėnesius nesiliauja precedento neturintys protestai, kurie peraugo į judėjimą.

Kinijos santykius su kaimynėmis šalimis taip pat temdo teritoriniai ginčai ir konfliktai. Todėl labai šaltas buvo Kinijos ir Japonijos lyderių susitikimas, nors žiniasklaida jį ir vadina pralaužusiu ledus.

Surūgę veidai

Jokios šilumos nebuvo justi, kai Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Japonijos premjeras Shinzo Abe paspaudė vienas kitam rankas, jų veidai veikiau bylojo priešingai. Xi Jinpingas akivaizdžiai išreiškė priešiškumą nesišypsodamas ir neatsakydamas į Sh. Abe mėginimą užmegzti pokalbį.

Didžiulė seniai rusenanti įtampa tarp šių šalių tvyro mažiausiai pustrečių metų dėl ginčijamų salų Rytų Kinijos jūroje. Japonijos kontroliuojamos salos, kurias ji vadina Senkaku, yra negyvenamos, bet strategiškai svarbios. Pekinas įsitikinęs, kad jos priklauso Kinijai, ir siunčia prie jų savo karinius laivus.

Nepaisydamas neslepiamo Kinijos vadovo priešiškumo, Japonijos premjeras sakė, kad šalys sutarė įsteigti karštąją liniją jūroje. Mat visą laiką baiminamasi, kad koks nors incidentas, net ir netyčinis, tarp Kinijos ir Japonijos sukarintų laivų, patruliuojančių prie ginčijamų salų, gali sukelti karą. Kol kas savo agresyviais veiksmais Kinija pasiekė tik tiek, kad privertė ir Filipinus, Australiją, net buvusį Amerikos priešą Vietnamą stiprinti karinius ryšius su JAV.

Tačiau Kinija nepatenkinta ne tik dėl salų, bet ir dėl Japonijos nenoro adekvačiai įvertinti savo veiksmus karo metais ir pripažinti savo kaltę milijonams kinų. Japonijos lyderiai, įskaitant Sh. Abe, priešingai - pagerbia savo karo veteranus, įskaitant tuos, kuriuos Kinija laiko karo nusikaltėliais.

Nė vienas šių dalykų per lyderių pusvalandžio pokalbį nebuvo tiesiogiai paminėti.

Rusijos draugai, bet ne jaunesnieji broliai

Kinija pirmą kartą rengia Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimą, į kurį atvyko ir JAV prezidentas Barackas Obama. Jis Pekine pabrėžė Kinijos ir JAV ryšių svarbą bei pasveikino "klestinčią, taikią ir stabilią Kiniją". B. Obama taip pat paskelbė, kad JAV lengvina vizų režimą Kinijos verslininkams, turistams ir studentams.

Pekine vieši ir vis didesnę izoliaciją patiriančios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Tik telefonu su juo bendraujantis B. Obama nepareiškė noro susitikti, nors neoficialus susitikimas įmanomas. Užtat V. Putiną pasiryžęs kieto pokalbio kviesti Australijos premjeras Tony Abbottas, kai Rusijos lyderis, kartu su kitais tęsdamas visą savaitę truksiantį susitikimų maratoną, vėliau atvyks į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Brisbeine. T. Abbotas pareiškė, jog pareikalaus, kad Rusija laikytųsi savo žodžio ir kaip reikiant bendradarbiautų tiriant Malaizijos oro linijų keleivinio lėktuvo, kurį virš Ukrainos numušė raketa, katastrofą.

Kur kas šiltesni yra V. Putino santykiai su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, juodu susitinka dešimtą kartą per mažiau nei dvejus metus. Rusija ir Kinija dažnai drauge reiškia nepasitenkinimą tuo, ką jos vadina JAV kišimusi į pasaulio reikalus, ir dažnai riboja JAV iniciatyvas drauge vetuodamos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sprendimus. Su Vakarais susipykęs ir sankcijas patiriantis V. Putinas deda daug vilčių į bendradarbiavimą su Kiniją, neseniai pasirašė su Pekinu dujų tiekimo susitarimus ir pradėjo tiesti į Kiniją dujotiekį. Kitas reikalas, kad žinovai sako, jog Kinija nepuola į glėbį V. Putinui, ir šių susitarimų nauda Rusijai yra labai abejotina. Užtat kinai jau pusvelčiui periminėja investicijų pritrūkusioje Rusijoje vertingiausius naftos telkinius.

Į APEC įeina 21 šalis, įskaitant JAV, Japoniją, Rusiją, Kiniją ir Australiją. Forumas skirtas prekybai bei investicijoms skatinti ir regioniniam blokui sukurti. APEC šalyse gyvena 40 proc. viso pasaulio gyventojų. Pekine APEC derina laisvosios prekybos sutartį (Trans-Pacific Partnership, TPP), bet šalys dėl jos nesutaria. Į šį projektą neįtraukta Kinija ir Rusija, todėl V. Putinas jį kritikavo kaip naudingą tik JAV.

Kinija siekia lyderės vaidmens

Paversti Kiniją stipria valstybe yra didžiausias Xi Jinpingo, kuris tapo Kinijos prezidentu 2013 metų kovą, prioritetas. Kinijos ekonomika aplenkė Japonijos nustumdama šią į trečią vietą pasaulyje. Xi Jinpingas laikomas stipriausiu po Deng Xiaopingo Kinijos lyderiu. Jis, kitaip negu pirmtakas Hu Jintao, tvirtai suėmė į savo rankas armijos reikalus, o komunistinę biurokratiją kontroliuoja vykdydamas plataus masto antikorupcijos kampaniją, per kurią jau nulėkė kelios aukštų pareigūnų galvos. Jam pavyko nuslopinti politinį pasipriešinimą, o stabilus darbo vietų kūrimas ir maža infliacija kol kas neleidžia plisti nepasitenkinimui.

Iki šiol Kinijai pavyko vystytis ir kurti gerovę be demokratijos ir vakarietiškų laisvių. Daugelis disidentų sukišti į kalėjimus arba intensyviai policijos sekami ir taikomas namų areštas, valdžia taip pat cenzūruoja interneto turinį, o tai visiškai neatitinka jaunimo lūkesčių. Tibetiečių ir uigūrų mažumų protestai vis pratrūksta smurto veiksmais. Praėjus šešeriems metams po sukilimo, Tibetas iš esmės lieka uždarytas užsieniečiams.

Nors gyvenimas 1,3 mlrd. Kinijos gyventojų pastaraisiais metais labai pagerėjo, toliau jį gerinti bus sunkiau, nes šiemet Kinijos ekonomika augs maždaug 7,5 proc., mažiausiai per penkerius metus. Praėjusį dešimtmetį Kinijos ekonomikos augimas buvo matuojamas dviženkliais skaičiais. Kinija taip pat mėgina pereiti nuo intensyvaus gamybos modelio prie aukštesnės kvalifikacijos darbo ir paslaugų, kitaip neturės kur dėti vis gausėjančių studentų. Sunku pasakyti, kaip šis lėtėjimas atsilieps nedarbui, ar paskatins socialinius neramumus, tačiau pralobę kinai ieško gyvenamosios vietos užsienyje, kur gali tikėtis teisinių garantijų ir geresnės ateities savo vaikams.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"