TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kinija švenčia, tibetiečiai nenuleidža rankų

2015 09 15 9:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Neseniai Tibeto sostinėje Lhasoje didžiuliu margaspalviu kariniu paradu komunistinė Kinijos valdžia atšventė 50-ąsias Tibeto autonominio regiono įkūrimo metines. Tačiau masinių eisenų, įspūdingų dekoracijų ir vėliavų teatras slepia skaudžią tibetiečių patirtį. 

Iš istorijos ištrinamas 1959 metų tibetiečių sukilimas, kuomet tuometinis Kinijos lyderis Mao Dzedunas į Lhasą pasiuntė „raudonuosius sargus“. Jie žudė bei kalino nepaklusniuosius, naikino vienuolynus, degino budistų rankraščius.

Nors per pastaruosius penkiasdešimt metų į Tibetą investuota daug lėšų, gerinant regiono infrastruktūrą bei socialinę gerovę, tuo pačiu vykdoma ir tibetiečių kinizacija, ribojama judėjimo, žodžio, religijos, susirinkimų laisvės. Užsienio korespondentai į regioną neįleidžiami, tačiau Kinijos propagandos apie laimingą Tibetą burbulą subliūkšti privertė žinios apie beprecedentę susideginimų virtinę. Nuo 2009-ųjų liepsnose žuvo jau daugiau nei 140 tibetiečių.

Tibeto žmogaus teisių ir demokratijos centro duomenimis, 2014-aisiais mirė didelis skaičius įkalintų tibetiečių: jie buvo mušami, kankinami, neprileisti prie medicininės priežiūros. Be to, pastaruoju metu Kinija ėmė taikyti kolektyvines bausmes susideginimo, protesto ar dalyvavimo religinėje šventėje atveju. Pavyzdžiui, griežtai nubausti ne tik protestavusieji prieš savavališkus suėmimus bei nelegalią naudingųjų iškasenų kasybą, bet ir jų šeimų nariai, ištisi kaimai. Centras pateikia duomenis, iliustruojančius, jog ir sveikatos priežiūra bei švietimas tibetiečių gyvenamose teritorijose yra kur kas prastesnėje padėtyje nei likusioje Kinijos teritorijoje.

Pabėgėlė

Savaitgalį Lietuvoje lankėsi vienuolė, žmogaus teisių gynėja, pabėgėlė iš Tibeto Tenzin Tselha. Sostinėje ji skaitė viešą paskaitą apie situaciją Tibete, kur jai pačiai neteko būti. Dar kūdikystėje paliko namus kartu su motina, pabėgusia 1959-aisiais, mat dėl turimos žemės ir socialinio statuso grėsė įkalinimas. Palikusi visa turtą ji per kalnus pabėgo į Nepalą, iš ten – į Indiją. Tokia istorija labai dažna tibetiečių tarpe. Skaičiuojama, jog iš viso už Tibeto ribų gyvena daugiau nei milijonas tibetiečių, daugiausia – Indijoje, Nepale, Butane.

Tenzin Tselha / Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Indijos politika pabėgėlių atžvilgiu Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro yra įvardyta kaip pavyzdinė visam pasauliui. Valdžia subsidijuoja pabėgėlių stovyklas finansiškai, sudaro galimybes įkurti savo mokyklas, ligonines, verslus, net vyriausybę. Pašnekovė pasakoja, kad nemažai vaikų iš Tibeto atvyksta į Indiją lankyti mokyklos, tačiau problema ta, kad paskui nebegali grįžti namo – Pekinas neišduoda vizos. Telieka vienas kelias – kirsti sieną per Himalajus tačiau tai, kaip tikina moteris, labai pavojinga.

Tarptautinė organizacija „Human Rights Watch“ neseniai kritikavo Kiniją dėl sugriežtintos pasų išdavimo autonominio Tibeto regiono gyventojams tvarkos. Jiems praktiškai neįmanoma išvykti iš regiono. Tokiu būdu, anot žmogaus teisių gynėjų, pažeidžiama ne tik judėjimo, bet ir religijos laisvė. Tibetiečiai neturi galimybės išvykti į susitikimus su Dalai Lama, o taip pat regione gyvenantys musulmonai uigūrai negali atlikti piligrimystės į Meką.

Vienuolė

Dvasiniam Tibeto lyderiui Dalai Lamai XIV neleidžiama grįžti į Tibetą, jis gyvena tremtyje nuo sukilimo laikų. T. Tselha pasakoja, jog judėjimo apribojimas – ne vienintelis pažeidžiantis religijos laisvę. Kinijos valdžia prieš dvidešimt metų suėmė asmenį, kurį Dalai Lama paskelbė antru pagal svarbą hierarchu – Panchen Lama. Pagal Tibeto budizmo tradiciją, šiam mirus, randama jo reinkarnacija. Praėjus vos kelioms dienoms po paskelbimo apie rastą 11-ąją Panchen Lamos reinkarnaciją, šešiametis berniukas Gendunas Choekyi Nyima areštuotas. Jis laikomas jauniausiu pasaulyje politiniu kaliniu.

Vietiniai pareigūnai neseniai ištransliavo žinią, kad jis „gyvena normaliai ir nenori būti trikdomas“, o komunistų partija pabrėžė savo kompetenciją kontroliuoti persikūnijimo procedūrą. Valdžia yra išleidusi „Priemones tibetiečių budizmo gyvųjų budų persikūnijimo valdymui“. Įpėdinių skyrimo klausimas ypač aktualus dabar, todėl, kad Nobelio taikos premijos laureatas šiemet švenčia savo 80-ąjį gimtadienį. Jis yra užsiminęs apie Pekino ketinimus paskirti jo įpėdinį bei galimybę, jog po mirties nepersikūnys.

50-ųjų Tibeto autonominio regiono įkūrimo metinių iškilmėse Dalai Lama pasmerktas kaip separatistas. Tačiau pašnekovė primena, jog tibetiečiai siekia ne nepriklausomybės nuo Kinijos, o autentiškos autonomijos. Nors Tibetas ir yra vadinamas „autonominiu regionu“, teorija ir praktika nesutampa. Tibeto vyriausybė tremtyje savo politinius siekius apibūdina kaip „vidurio kelio“ poziciją. Norima, kad Pekinas leistų regione praktikuoti religiją, kultūrą, nevaržytų esminių laisvių, tačiau „atsakymas negaunamas“, kaip sako T. Tselha. Kinijos gyventojai, pasak jos, niekuo dėti, tačiau komunistinė valdžia elgiasi piktavališkai.

2009 metų vasario mėnesį pasaulį pasiekė deperatiškas tibetiečių šauksmas – protestuodamas prieš smurtišką Kinijos atsaką į taikius protestus susidegino jaunas vienuolis. Šiandien skaičiuojama, kad jo pavyzdžiu pasekė beveik pusantro šimto tibetiečių. Iš jų – 25 moterys, atkreipia dėmesį pašnekovė. Jos teigimu, tai vienintelis likęs būdas pasauliui pranešti, kad tibetiečiai nelaisvi. Jei jie viešai kritikuotų Pekiną, būtų tiesiog suimti, nugrūsti į kalėjimą, sumušti ir pan. Budistai žūties liepsnose dėl Tibeto nelaiko savižudybe. Pastaroji, pagal juos, yra asmeninė problema, tuo metu susideginuosius budistai labai gerbia. Savo kūno paaukojimas „dėl visų jaučiančių būtybių“ – viena iš aukščiausių tantrinio budizmo praktikos formų, mat manoma, kad kūnas savo svarba nusileidžia dvasiai.

Žmogaus teisių gynėja

T. Tselha – ne tik vienuolė, bet ir žmogaus teisių gynėja, atstovaujanti Tibeto moterų asociaciją. Tai viena pagrindinių organizacijų, besirūpinančių žmogaus teisių padėtimi Tibete. Jau daugiau kaip pusę amžiaus veikiantis darinys turi 56 padalinius Azijos, Europos, Amerikos, Australijos žemynuose, socialine veikla užsiima tiek vienuolės, tiek pasaulietės. Jos pasisako ne tik už tibetiečių moterų tremtyje įgalinimą ar švietimą, bet ir už pagarbą žmogaus teisėms Tibete. 1959-ųjų kovo 12 dieną, netrukus po nacionalinio sukilimo, tūkstančiai moterų susirinko priešais Lhasoje esančius Potalos rūmus, kurie iki pasitraukimo iš šalies buvo oficiali Dalai Lamos rezidencija. Jos teigė, kad tibetiečiai yra teisėti Tibeto šeimininkai, sugebantys savimi pasirūpinti, Kinija neturi teisės kištis į jų reikalus ir pan. Valdžia atsakė žiauriai: daugybė moterų įkalinta, mirtinai sumušta. Pašnekovės teigimu, šešios dešimtys jų mirė vietoje ir asociacija veikia, prisimenant šį herojiškos kovos už laisvę pavyzdį.

Stebina vienuolės ir žmogaus teisių aktyvistės derinys? Viešnios teigimu, Tibeto vienuolės negali kiaurą dieną kontempliuoti, žinodamos apie represijas ir susideginimus. „Turime kovoti už laisvę, tai mūsų pareiga. Šalia maldos ir socialinio darbo, atsiranda kova dėl Tibeto“, – paaiškina ji.

„Ačiū, kad mus remiate. Mums reikalinga, kad ir toliau tą darytumėte. Kol iškovosime laisvę“, – savo pagrindinę žinią Lietuvos gyventojams trumpai pristato T. Tselha. Į klausimą, kokia pagalba reikalinga, ji atsako: supratimo apie situaciją Tibete dididinimas, spaudimas politikams, piniginės lėšos. Ji pažymi, kad net ir tokios nedidelės valstybės kaip Lietuva gali reikšmingai pagelbėti. Vienuolė nusiteikusi optimistiškai: ji tiki, jog dėl Damai Lamos geranoriškumo, sunkaus tibetiečių darbo bei tarptautinės paramos Pekinas atlaisvins pančius ir vieną dieną ji aplankysianti gimtąjį Tibetą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"