TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kinijos AIIB - konkurentas Pasaulio bankui

2015 06 30 6:00
Kinijos finansų ministras Lou Jiwei (dešinėje) prieš sutarties pasirašymo ceremoniją sveikina laikinąjį AIIB generalinį sekretorių Jin Liquną. Reuters/Scanpix nuotrauka

50 šalių atstovai pasirašė Kinijos vadovaujamo Azijos infrastruktūros investicijų banko (AIIB) steigimo sutartį. Šis bankas gali tapti Pasaulio banko varžovu. Tai rodo, kad Pekinas siekia ir toliau stiprinti savo diplomatinę ir ekonominę įtaką pasaulyje.

Per ceremoniją Didžiojoje liaudies salėje Pekine pirmadienį Australijos delegacija pirmoji padėjo savo parašus AIIB teisinį pagrindą apibrėžiančiame dokumentų pakete. Vėliau sutartį pasirašė dar 49 šalys steigėjos. Tikimasi, kad dar septynios valstybės pasirašys steigimo sutartį iki šių metų pabaigos.

Sutartyje nustatyta, kad banko įstatinį kapitalą sudarys 100 mlrd. JAV dolerių, o pirmasis įnašas bus 20 mlrd. dolerių.

Pekino įtaka didžiausia

Kai kurie analitikai AIIB laiko varžovu Pasaulio bankui ir Azijos plėtros bankui, o Jungtinės Valstijos ir Japonija – šalys, kurių ekonomika atitinkamai yra pirma ir trečia didžiausia pasaulyje, – pabrėžtinai atsisakė prisidėti prie šio projekto. Šį mėnesį JAV federalinės rezervų sistemos vadovas Benas Bernanke sukritikavo savo šalies įstatymų leidėjus, esą jie faktiškai paskatino AIIB įkūrimą, nes nesuteikė besivystančioms šalims svaresnio balso Tarptautiniame valiutos fonde.

Banko steigimo sutarties straipsniai, pateikti Kinijos finansų ministerijos tinklalapyje, skelbia, kad Pekinas bus pats didžiausias AIIB pajininkas. Jo įnašas į banko kapitalą bus apie 30 procentų. Antra didžiausia pajininkė bus Indija (8,4 proc.), o trečia – Rusija (6,5 proc.). Balsavimo sistema kai kurioms šalims suteiks šiek tiek daugiau balsų, negu priklausytų pagal jų indėlį į banko finansavimą, o prie paskelbtų sutarties straipsnių pridėtame pranešime nurodyta, kad Kinija banko valdyboje turės 26 proc. balsų.

Jeigu šios normos nesikeis, Pekinas oficialiai negalės blokuoti visų banko sprendimų, bet jo įtaka vis tiek bus neproporcingai didelė. Kinija faktiškai turėtų galimybę blokuoti kai kuriuos sprendimus, kuriems priimti reikia 75 proc. balsų daugumos, pavyzdžiui, skiriant banko prezidentą, įšaldant šalių narystę arba keičiant banko nuostatus.

Iš ne Azijos šalių didžiausia indėlis į AIIB iždą bus Vokietijos – 4,5 procento. Prancūzijos įnašas sudarys 3,4 proc., o Brazilijos – 3,2 proc. banko kapitalo.

Vašingtonas bandė atkalbėti

Tikimasi, kad AIIB pradės veiklą kiek vėliau šiais metais, o jo būstinė bus Pekine, nors Indonezija ragino ją įkurdinti Džakartoje. Vis dėlto visos sumos steigiamojoje sutartyje nurodytos JAV doleriais, o ne Kinijos juaniais. Be to, AIIB oficialioji kalba bus anglų.

Tik 50 iš 57 šalių, pateikusių prašymus tapti banko steigėjomis, pirmadienį pasirašė steigiamąją sutartį Pekine. Kinijos finansų ministerija nurodė, kad kitos septynios šalys (Danija, Kuveitas, Malaizija, Filipinai, Lenkija, Pietų Afrikos Respublika ir Tailandas) dar nėra ratifikavusios reikalingų sutarčių. Vašingtonas siekė įtikinti savo sąjungininkus nedalyvauti šiame projekte, bet kai kurios Europos šalys nedelsdamos prie jo prisidėjo, siekdamos sustiprinti ryšius su JAV, kurių ekonomika yra antra didžiausia pasaulyje.

Kai kurie apžvalgininkai susirūpinę dėl šio banko, ketinančio finansuoti infrastruktūros projektus Azijoje, skaidrumo. Taip pat nerimaujama, kad Pekinas naudos AIIB savo geopolitiniams ir ekonominiams interesams skatinti. Tačiau šalininkai teigia, kad nuogąstavimai dėl esą per didelės Kinijos įtakos yra išpūsti ir kad daugiau negu 50 šalių, pradedant Australija ir baigiant Vietnamu, dalyvavimas sumažins Pekino galią šiame projekte.

Steigiamosios sutarties straipsniuose pažymima, kad AIIB prezidentas privalo būti Azijos regiono atstovas ir kad jis galės dirbti ne ilgiau negu dvi penkerių metų kadencijas iš eilės.

"The Wall Street Journal", Reuters, AFP, BNS, BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"