TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kinijos burbulas

2015 07 29 6:00
"Shanghai Composite" indeksas savaitės pradžioje nukrito 8,5 proc. - tai didžiausias nuosmukis per aštuonerius metus.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Nors Graikija ir jos bandymai išsikapstyti iš sunkios krizės sulaukia itin daug dėmesio, finansinio nestabilumo ir naujos pasaulinės krizės grėsmės šešėlis atslenka visai iš kitos pusės - iš Kinijos. Problemas, kurias pastaruoju metu tenka spręsti šiai šaliai, aptaria politikos apžvalgininkas Viktoras Denisenka straipsnyje, publikuotame geopolitika.lt.

Liepos pradžioje Kinijoje smuko fondų rinka, kurioje jau kurį laiką pūtėsi burbulas. Viena jo atsiradimo priežasčių - Kinijos fondų rinka yra dar gana jauna, todėl dauguma jos žaidėjų neturi didelės patirties. Burbulas pradėjo pūstis, kai vietinis Kinijos indeksas „Shanghai Composite“ išaugo daugiau nei du kartus, o tai bendro globalaus ekonominio nuosmukio fone žadėjo investuotojams lengvą pelną. Reaguodami į tai rinkos žaidėjai pradėjo masiškai pirkti akcijas, kai kurie iš jų netgi ėmė skolintis tam pinigų. Suprantama, sprogus šiam burbului jie nukentėjo labiausiai.

Burbulo sprogimo pasekmės gana įspūdingos. Pranešama, kad Kinijos fondų rinka jau prarado apie 3,9 trln. JAV dolerių, tai prilygsta, pavyzdžiui, 16-ai Graikijos bendrųjų vidaus produktų. Bandydama stabilizuoti situaciją, Kinijos valdžia ėmėsi priemonių: nustatė kai kuriuos apribojimus ir pradėjo pumpuoti į rinką pinigus (tam jau išleido apie 19 mlrd. JAV dolerių). Tačiau šių gelbėjimo priemonių poveikis pasireiškia gana lėtai.

Saugo rinkos įvaizdį

Nesutariama, kiek ši krizė paveiks tiek Kinijos, tiek globalią ekonomiką. Kinijos fondų rinkoje cirkuliuoja milžiniškos pinigų sumos, o investuotojų skaičius viršija 90 milijonų. Kita vertus, šios rinkos apimtis šalies mastu iš tikrųjų nėra jau tokia didelė, todėl galimas šios krizės poveikis bendrai šalies ekonomikai yra pervertinamas.

Abejojama ir Kinijos valdžios veiksmų teisingumu. Pažymima, kad čia pasireiškė Pekino polinkis viską kontroliuoti. „The Economist“ ekspertai mano, kad Kinijos valdžia, užuot stabilizavusi rinką, tik dar labiau ją susilpnino. Kitais žodžiais tariant, Kinijos fondų rinka po burbulo sprogimo pati galėtų atsigauti greičiau, jeigu į procesą paniškai nesikištų Pekinas. Tos pačios nuomonės yra ir „Foreign policy“ žurnalo autorius Patrickas Chovanecas. Jis mano, kad gelbėjimo operacija gali turėti neigiamų pasekmių Kinijos rinkai ilguoju periodu.

Kodėl gi Pekinas taip supanikavo? Keliama versija, kad tokia jo reakcija susijusi su Kinijos fondų rinkos įvaizdžiu. Pekinas labai stengėsi, kad ši rinka būtų vertinama pasaulyje kaip itin prestižinė ir stabili. Ne paslaptis, kad Kinija turi ambicijų tapti pagrindiniu finansų pasaulio centru. Šiam planui įgyvendinti buvo nuveikta jau gana nemažai, o sprogęs fondų rinkos burbulas kėlė pavojų, kad akimirksniu visas šis darbas taps beprasmis.

Ne vien Kinijos bėda

Vėl kyla diskusijų, ar įmanoma suderinti autoritarinės valdžios ir laisvosios rinkos principus. Ši krizė dar kartą patvirtina, kad tai nėra lengva, nors Kinija jau ne pirmus metus bando parodyti, kaip puikiai jai šitai sekasi. Tačiau vienos taisyklės Pekinui niekada nepavyks paneigti: kur prasideda reguliavimas – ten baigiasi rinkos dėsniai.

Be to, fondų rinkos krizė – ne vienintelė problema, kelianti nerimą Kinijai. Pasirodo vis daugiau pranešimų, kad valstybėje susiklostė situaciją, kurią galima apibūdinti kaip Komunistų partijos krizę. Tarptautinis leidinys „The Epoch Time“, remdamasis Honkonge leidžiamu žurnalu „Čženmin“, teigia, kad Kinijos vadovybė šiuo metu nerimauja dėl ideologinės aklavietės, kurioje atsidūrė Komunistų partija, neveiksmingų jos struktūrų, korupcijos ir panašiai.

Su šiomis problemomis gali būti susijusi ir Pekino reakcija į fondų rinkos krizę, nes ji neišvengiamai meta šešėlį Kinijos ekonominės politikos veiksmingumui, t. y. kenkia valdžios įvaizdžiui.

Deja, finansinės Kinijos problemos - ne vien Kinijos bėda. Jeigu Kinijos fondų rinkos krizė peraugtų į šalies finansų krizę, gali būti, kad tektų kalbėti apie naują globalų ekonominį sukrėtimą. Kinijos ekonomika pagal dydį yra antra pasaulyje (po JAV). Pažymima, kad ekonominis nuosmukis Kinijoje reikštų nuosmukį visoje pasaulio prekyboje. Prognozuojama, kad labiausiai nukentėtų tos valstybės, kurios tiekia Kinijai žaliavas – ypač naftą, metalus ir panašiai. Labiausiai dėl to, ko gero, turėtų nerimauti Rusija, kuri neseniai demonstratyviai pradėjo perorientuoti savo rinką į Kiniją. Vis dėlto beveik niekas neabejoja, kad Kinijos ekonomikos žlugimo pasekmės viso pasaulio ekonomikai būtų nė kiek ne menkesnės nei per globalią 2008 metų krizę.

Ko Kinija iš tikrųjų gerai išmoko per pastaruosius kelis dešimtmečius, tai formuoti savo įvaizdį. Kinijos "prekės ženklais" tapo rytietiška išmintis, finansinė sėkmė, svarus vaidmuo globalioje politikoje, kur Pekinas veikia kaip nepriklausomas žaidėjas, neretai išnaudodamas kitų silpnybes ar interesus. Už šio įvaizdžio fasado Kinijai daugiau ar mažiau pavyksta paslėpti su autoritarinio valdymo principais susijusias problemas: žmogaus teisių ir laisvių suvaržymą, politinių kalinių klausimą ir panašiai. Fondų rinkos istorija tik parodė, kad ne viskas „Kinijos karalystėje“ yra taip gerai ir stabilu, kaip Pekinas norėtų, kad atrodytų visam pasauliui.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"