TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kinijos investicijos gali ištraukti Graikiją iš tamsos

2013 09 19 6:00
Atėjus Kinijos "Cosco" bendrovei Pirėjo uosto terminale krovinių padaugėjo dvigubai. kgrgroup.gr nuotrauka

Tarp prasiskolinusios Graikijos ir Azijos gigantės Kinijos užsimezgė ekonominis bendradarbiavimas. Graikiją pasiekia Kinijos investicijos ir kinų turistų antplūdis, o Graikijos bendrovės atranda Kinijos rinką. Tačiau ne visi graikai patenkinti kinų skverbimusi į demokratijos gimtinę. Jie kaltina, kad Kinija siekia sau naudos, nori užkariauti Europos Sąjungos (ES) rinką ir nepaiso graikų darbuotojų interesų.

Nors Graikiją drebina sumažintais atlyginimais nepatenkintų viešojo sektoriaus darbuotojų streikai, tačiau Pirėjo uoste verda darbas: kranai krauna konteinerius iš krovininių laivų į sunkvežimius, zuja pulkai darbininkų, švartuojasi nauji laivai. „Pirėjo uostas atsinaujino. Tai Kinijos nuopelnas“, - sakė Kinijos valstybės valdomos laivybos kompanijos "Cosco" atstovas Zhangas Anmingas.

"Cosco" už 500 mln. eurų (1,7 mlrd. litų) įsigijo vieną Pirėjo uosto terminalą ir jį pertvarkė. Tai didžiausia Kinijos investicija į braškančią Graikijos ekonomiką. Kinija nori užkariauti ES rinką, taigi strategiškai svarbus Pirėjo uostas jai atveria langą į Europą.

„Visur ieškome verslo galimybių. Vieną jų radome Graikijoje, ir kol kas nesigailime, - teigė Zh.Anmingas. - Graikijai reikia mūsų, o mums - Graikijos. Tai naudinga abiem valstybėms.“

Pasikvietė Kiniją

Krizės kamuojama Graikija prašėsi Kinijos pagalbos rankos. Valstybinių įmonių privatizacija demokratijos gimtinėje vyko be galo lėtai ir nedavė norimo rezultato. Graikijos vyriausybė iki 2015 metų norėjo valstybės biudžetą papildyti 50 mlrd. eurų (172 mlrd. litų), tačiau netrukus jai teko nusileisti ant žemės ir tikėtis mažesnės sumos - 39 mlrd. eurų (134,5 mlrd. litų).

Vakarų valstybės vis dar baiminasi investuoti Graikijoje. Dideli socialiniai neramumai ir milžiniška valstybės skola joms yra svarbiausios kliūtys. Prisiimti rizikos nebijo ekonomiškai stiprėjanti Azijos gigantė Kinija. Jai svarbiausiu argumentu tapo galimybė palankiomis sąlygomis įsitvirtinti ES.

Graikija Azijos ekonominę gigantę pati pakvietė į savo glėbį. Pietų Europos valstybės ministras pirmininkas Antonis Samaras gegužės mėnesį viešėjo Kinijoje ir viliojo šalies bendroves investuoti Graikijoje. Kinija parodė susidomėjimą. Ją labiausiai masino Graikijos uostai ir geležinkeliai.

Nepatenkinti darbuotojai

Pradėjusi valdyti Pirėjo uosto terminalą "Cosco" griebėsi reformų. Jos padėjo padvigubinti transportuojamų krovinių skaičių, bet papiktino terminale dirbančius graikus. „Kinai pradėjo jaustis kaip autoritarai. Jie neleido terminalo darbuotojams susiburti į profsąjungą“, - sakė vis dar valstybės valdomo kito Pirėjo uosto terminalo darbuotojų profesinės sąjungos generalinis sekretorius Giorgias Gogas. - Kinai darbininkams nepakėlė atlyginimų, o tik apribojo jų teises.“

G.Gogo nuomone, Kinija nesiekia gelbėti Graikijos. „Niekas neduoda pinigų už dyką, ypač Kinijos vyriausybė ir įmonės. Kinija siekia sau naudos išnaudodama pažeidžiamą Graikijos ekonomiką. Jai nerūpi viešasis interesas. "Cosco" nesukūrė naujų darbo vietų, kurias žadėjo“, - teigė G.Gogas.

Padidėjo eksportas

Vis dėlto Graikijos ir Kinijos ekonominis bendradarbiavimas davė apčiuopiamos naudos abiem valstybėms. Graikijos bendrovės padidino eksportą į milžinišką Kinijos rinką, tačiau Kinijos eksportas į Graikiją vis dar gerokai didesnis.

Stiprėjančiu abiejų šalių ekonominiu bendradarbiavimu galėjo pasidžiaugti gazuotą gėrimą „Frutop“ gaminanti Graikijos bendrovė. Praėjusiais metais ji į Kiniją eksportavo trigubai daugiau produkcijos.

„Dėl krizės Graikijos žmonės pradėjo pirkti mažiau mūsų bendrovės gėrimų. Patyrėme nemažų nuostolių, todėl pradėjome ieškoti naujų rinkų. Atradome Kiniją, ir „Frutop“ produkcijos pardavimas gerokai padidėjo“, - sakė bendrovės eksporto vadybininkė Evi Morfonidi. Ji pridūrė, kad Kinijos rinka tampa išsigelbėjimu daugeliui Graikijos bendrovių. „Kinijoje jos gali parduoti kur kas daugiau produkcijos nei Graikijoje“, - tvirtino E.Morfonidi.

Auga turistų skaičius

Kinai gelbėja ir didžiausią Graikijoje turizmo pramonę. Kiekvienais metais Graikijoje daugėja kinų turistų. Jie mielai apžiūrinėja Akropolį bei daugelį kitų antikinių paminklų, mėgaujasi atostogomis vaizdingose Egėjo jūros salose.

"Turistai iš Kinijos Graikiją aplanko rečiau negu vakariečiai, tačiau kiekvienais metais jų skaičius gerokai auga. Tiesiogiai iš Kinijos pernai atvyko 21 tūkst. turistų. Tai 25 proc. daugiau nei 2011 metais. 100 tūkst. kinų aplankė Graikiją per kelionių turą po Europą“, - sakė Kinijos ambasados Atėnuose darbuotojas Wangas Linas.

Mokosi kinų kalbos

Vykstant intensyvesniam Graikijos ir Kinijos bendradarbiavimui, demokratijos gimtinėje didėjo kinų kalbos poreikis. Vienoje didžiausių Atėnų kalbų mokyklų „Siountri“ 2005 metais kinų kalbą studijavo tik penki graikai. Tačiau per aštuonerius metus situacija kardinaliai pasikeitė. Kinų kalba tapo antra populiariausia užsienio kalba, jos mokytis nori šimtai graikų.

Alkis Mouratis pasirinko kinų filologiją po studijų pristatymo. „Graikijoje beveik neįmanoma gauti darbo. Norint jį lengviau rasti reikia mokėti kinų kalbą. Ji labai mums naudinga, nes gerai mokant kinų kalbą atsiveria naujos darbo tiek Graikijoje, tiek Kinijoje galimybės“, - sakė A.Mouratis.

„Graikija atranda Kiniją, - teigė kinų kalbos studentė Efi Belsi. - Ekonomika ten geresnė nei Europoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žmonės nori geresnės ateities, todėl jie ieško Kinijos.“

Prieš daugiau kaip 2,5 tūkst. metų Graikija ir Kinija sukūrė pasauliui svarbias civilizacijas. Tačiau dabar šios valstybės glūdi priešingose ekonominio spektro pusėse. Graikijai reikia Kinijos investicijų, kinų turistų antplūdžio ir glaudesnių prekybos ryšių. „Jeigu šalis serga, ji vis dažniau kreipiasi į Azijos tigrą pagalbos. Ir tigras ją suteikia“, - sakė BBC apžvalgininkas Markas Lowenas.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"