TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kinijos kariniai užmojai vis didėja

2016 03 02 6:00
businessinsider.com nuotrauka

Kinai planuoja įrengti karinių bazių ir giliavandenių uostų nuo Šri Lankos iki Džibučio, be to, ketina statyti naujus lėktuvnešius. Kinijos militaristiniai interesai siekia gerokai toliau negu Rytų Azija.

Nedidelė Rytų Afrikos valstybė Džibutis, kuriame jau yra amerikiečių, prancūzų, vokiečių, italų ir japonų karinių bazių, netrukus įsileis ir kinų karius. Praėjusių metų lapkritį Kinija ir Džibutis sutarė įkurti bazę šalies šiaurėje, iš kur rugpjūčio mėnesį išsikraustė JAV pajėgos. Džibutyje vis dar veikianti kita amerikiečių bazė Jungtinėms Valstijoms kasmet atsieina 70 mln. dolerių.

Už tai, kad leis įsikurti šalyje 10 tūkst. Kinijos karių, Pekinas pažadėjo baigti tiesti 3 mlrd. dolerių geležinkelį, sujungsiantį Džibutį su Etiopijos sostine Adis Abeba. Be to, kinai įsipareigojo investuoti 400 mln. dolerių į valstybės uosto plėtrą ir atnaujinimą.

Gins naftą plukdančius laivus

Kompleksas Džibutyje bus pirmoji Kinijos užjūrio karinė bazė. Ji, kaip teigia kinų pareigūnai, atstos ir logistikos bei aprūpinimo centrą. Bazė įsikurs strategiškai labai svarbioje vietoje: į pietus nuo Sueco kanalo šalia Raudonosios jūros, žvelgs tiesiai į Adeno įlanką ir Somalio pakrantę. Kas kontroliuoja strateginius Džibučio taškus, kontroliuoja ir vieną svarbiausių pasaulinės prekybos kelių.

Nedideliame Džibutyje jau veikia amerikiečių, prancūzų, vokiečių, italų ir japonų karinės bazės, o netrukus čia įsikurs ir kinų kariai.doodlebug.com nuotrauka

Džibučio užsienio reikalų ministras Mahamoudas Ali Youssoufas viešai sakė, kad šios bazės tikslas – kovoti su piratais ir užtikrinti pro ją praplaukiančių Kinijos laivų saugumą. Anot jo, tai svarbu visoms pasaulio valstybėms, o Kinija yra dar viena strateginė Džibučio partnerė.

Laivai, apie kuriuos kalbėjo ministras, plukdo daug naftos. Kinija, naudodamasi kritusiomis kainomis, jau kurį laiką superka naftą iš įvairių šalių. Pernai „Bloomberg“ pranešė, kad per pirmus septynis 2015-ųjų mėnesius kinai įsigijo puse milijono barelių žaliavinės naftos daugiau negu suvartojo.

Naujoji Kinijos bazė Džibutyje – vienas pavyzdžių, kaip suaktyvėjo kinų politika Afrikoje ir Vidurio Rytuose. Gruodžio mėnesį Kinijos prezidentas Xi Jinpingas partneriams iš Afrikos pažadėjo, kad investuos žemyne 60 mlrd. dolerių, o sausį aplankė Saudo Arabiją, Egiptą ir Iraną. Visos šios valstybės kinams labai svarbios. Saudo Arabija daugybę metų tiekė Kinijai daugiausia žaliavinės naftos (dabar ją kartais aplenkia Rusija). 2014 metais prekyba tarp šių šalių siekė 69,1 mlrd. dolerių. Kinija taip pat žada paskolinti Egipto centriniam bankui milijardą dolerių. Be to, Xi Jinpingas pirmasis iš užsienio lyderių aplankė Teheraną, kai Iranui buvo panaikintos sankcijos. Namo Kinijos prezidentas grįžo pasirašęs 17 sutarčių, kurios per ateinantį dešimtmetį turėtų kilstelėti dvišalę prekybą iki 600 mlrd. dolerių.

Karinis prieskonis

Pekinas susidomėjo ir Vidurio Rytų geopolitiniais reikalais. Xi Jinpingas pranešė, kad remia Palestinos valstybės (su sostine Rytų Jeruzalėje) idėją, ir ėmė aktyviau reikštis Afganistano taikos procese. Kaip skelbia valstybės valdoma kinų žiniasklaida, Pekinas stengiasi dėl taikos Vidurio Rytuose ir šio regiono plėtros, todėl yra pasirengęs dalytis savo išmintimi, kad padėtų išspręsti ten kylančias problemas.

Kinų karinę bazę Džibutyje galima vertinti ir kaip Kinijos karinio laivyno ekspansijos įrodymą. Šią plėtrą labiausiai skatina ginčai su kaimynėmis dėl teritorijų ir noras atremti amerikiečių įtaką, ypač regionuose, kuriuose prekyba Kinijai itin svarbi. Barniai dėl salų, rifų ir uolų Rytų bei Pietų Kinijos jūrose ima panašėti į tikrus žodžių karus tarp Rytų ir Pietryčių Azijos valstybių. Šie ginčai dažnai atsiduria prie karinio konflikto slenksčio.

Kaip rašo amerikiečių portalas „The Daily Beast“, Kinija tikina vykdanti neintervencinę užsienio politiką, tačiau kai jos kariuomenė įžengs į Džibutį, taps aišku, kad Xi Jinpingo plėtojamas naujojo šilko kelio ekonominis planas turi gana ryškų karinį prieskonį. Tai kuria nerimą keliantį precedentą – Kinija stengiasi kontroliuoti pagrindinius pasaulio prekybos kelius tiek ekonomiškai, tiek militaristiškai. Tai reiškia, jog ateityje smarkiai padidės Kinijos karinio jūrų laivyno svarba. Dabar jo užduotis bus saugoti Pekino interesus ne tik Rytų ir Pietų Kinijos jūrose, bet ir demonstruoti kinų galią visame pasaulyje.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"