TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kinijos kariuomenė toliau augina raumenis

2015 03 06 6:00
Kinijos karinis biudžetas 2015-aisiais sieks maždaug 130 mlrd. eurų. Reuters/Scanpix nuotraukos

Kinijos kariuomenė didžiausia pasaulyje: maždaug 2,11 mln. aktyvaus personalo ir dar 3,25 mln. rezervo karių. Šiemet Pekinas planuoja dar 10 proc. padidinti savo gynybos biudžetą. Tai turėtų palengvinti Kinijos kariuomenės modernizavimą. Kai kurių karo ekspertų manymu, šis žingsnis gali padidinti įtampą regione.

Šios savaitės viduryje Kinijos parlamento atstovė Fu Ying paskelbė, kad šalies karinis biudžetas 2015-aisiais išaugs iki maždaug 145 mlrd. dolerių (apie 130 mlrd. eurų). Kol kas Kinijos karinės išlaidos vis dar sudaro mažiau nei trečdalį JAV gynybos biudžeto.

Nors pernai Kinijos ekonomika augo lėčiausiai per 24 metus, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ragina modernizuoti šalies kariuomenę. Pasak jo, naujoviški ginklai yra labai svarbūs nacionaliniam saugumui. Politikos apžvalgininkai tvirtina, kad šalis, turinti antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką, didindama savo karinį biudžetą siekia įsitvirtinti regione ir pasaulyje.

Stiprins laivyną ir oro pajėgas

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) karo eksperto Samo Perlo-Freemano teigimu, Kinija paskelbė toliau didinanti išlaidas karybai dėl labai paprastos priežasties. Šalis jau labai ilgą laiką siekia modernizuoti savo kariuomenę. Eksperto manymu, tai yra natūralus augančios ekonomikos rezultatas. Be to, Pekinas yra įsitraukęs į teritorinius ginčus su kaimynėmis tiek Rytų, tiek Pietų Kinijos jūrose.

Lėšos bus skiriamos karinei įrangai atnaujinti, kariškių darbo užmokesčiui didinti ir bendroms ginkluotųjų pajėgų išlaidoms. Ekspertas S. Perlo-Freemanas pažymi, kad šiuo metu daugiau dėmesio skiriama šalies laivynui ir oro pajėgoms, o ne sausumos pajėgoms kaip anksčiau. Pagrindinis tikslas - įdiegti šiuolaikines informacines ir komunikacijų technologijas, taip pat modernias Vakarų karines technologijas. Kaip teigia Kinijos parlamento atstovė Fu Ying, šalis tikisi įsigyti povandeninių laivų, radarais nepastebimų "Stealth" tipo lėktuvų, sparnuotųjų raketų, kurios yra greitesnės už garsą.

Dar šiek tiek pataisymų, ir kariškiai stovės idealiai tiesiai.

Naujausia tarptautinio strateginių tyrimų centro RAND studija rodo, kad Kinijos karinis pajėgumas tikrai auga. Tačiau ekspertai abejoja, ar sausumos, jūrų bei oro pajėgos sugebės veiksmingai atlikti bendras karines operacijas.

Kinijos kariuomenėje klestinti korupcija šalies vadovybei kelia didelį susirūpinimą. Antradienį buvo paviešintas 14 generolų, kurie kaltinami korupcija, sąrašas. Tarp jų ir buvęs Centrinės karinės komisijos pirmininko pavaduotojas Xu Caihou - aukščiausio rango Kinijos kariškis kada nors patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kovos su korupcija kampanija atskleidė, kad kyšiai dažniausiai duodami siekiant paaukštinimo ar anksčiau išeiti į atsargą.

Karinis konfliktas nenaudingas

Analitikai pažymi, kad Kinija gindama savo pretenzijas regione elgiasi vis ryžtingiau. Tačiau ginčijamose teritorijose dažniausiai plaukioja kinų teisėsaugos, o ne karo laivai. SIPRI eksperto teigimu, nėra absoliučiai jokių požymių, kad kinai norėtų veltis į ginkluotą konfliktą. Jis būtų pražūtingas šalies ekonomikai. S. Perlo-Freemanas mano, kad Pekinas tiesiog siekia ginčijamose teritorijose įtvirtinti savo galią.

Kinai labai aktyvūs ir Indijos vandenyne, kur bendradarbiaudami su kitomis šalimis kovoja su piratavimu. Šalis suinteresuota tuose vandenyse apginti savo prekybos laivus. Pekinas taip siekia padėti užsienyje gyvenantiems tautiečiams. Pavyzdžiui, 2011 metais iš Libijos išgabeno Kinijos piliečius.

Nors Kinija tikina, kad jos karinė pozicija yra griežtai gynybinė, šalys kaimynės taip pat didina savo ginkluotųjų pajėgų išlaidas. Taip jos siekia neutralizuoti Kinijos augimą. Savo kariuomenę ėmė stiprinti iki šiol pacifistinės pozicijos besilaikiusi Japonija. Šalis su Kinija nesutaria dėl Senkaku salų, esančių Rytų Kinijos jūroje. Indija taip pat padidino gynybai skirtas išlaidas. Ši valstybė su Kinija ginčijasi dėl Himalajų kalnų teritorijos.

Siekdamas kovoti su kinų įsigalėjimu Pietų Kinijos jūroje povandeninių laivų ir kitos laivyno įrangos įsigijo ir Vietnamas. Į minėtą teritoriją pretenzijų turintys Filipinai taip pat padidino karinį biudžetą. Tačiau šios šalies karinės pajėgos yra labai silpnos, todėl ji stiprina savo ryšius su JAV. Filipinai taip pat prašo Tarptautinio Teisingumo Teismo išaiškinti, ar didžiosios kaimynės veiksmai Pietų Kinijos jūroje yra teisėti.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"