TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kinijos krikščionys drąsėja

2015 08 14 6:00
Bažnyčių griovimas, kryžių šalinimas, žmonių siuntimas į kalėjimus gali duoti priešingą rezultatą – tik dar labiau sustiprinti krikščionybę. AFP/Scanpix nuotrauka

Kai 1949 metais Kinijoje į valdžią atėjo komunistai, šalyje gyveno apie 800 tūkst. protestantų ir maždaug 3 mln. katalikų. Ironiška, bet Kinijos komunistų vadas Mao Zedongas manė, kad gali panaikinti religiją. Po jo mirties 1976 metais prasidėjo kultūrinė revoliucija ir Kinijoje viena po kitos pradėjo kilti bažnyčios.

Amerikiečių tyrimų centras „Pew Research Center“ apskaičiavo, kad 2010-aisiais Kinijoje gyveno apie 9 mln. katalikų ir daugiau kaip 58 mln. protestantų. Pastebima, kad komunistinėje šalyje krikščionių daugėja – jie sudaro apie 5 proc. visų gyventojų. Prognozuojama, kad iki 2030 metų Kinijos krikščionių bendruomenė sieks 247 mln. ir pranoks Meksiką, Braziliją ir JAV.

Ko gero, keisčiausia yra tai, kad labai daug žmonių Kinijoje atsiverčia į krikščionybę. Protestantizmas ateistinėje šalyje yra populiari religija. Ji tam tikra prasme leidžia kinams pasijusti pasaulio bendruomenės nariais. Jaunimą itin žavi protestantizmo lankstumas. Šios konfesijos išpažinėjai turi daugiau laisvės ir galių, tuo metu katalikybė yra labiau suvaržyta dvasininkų. Sociologai pažymi, kad precedento neturintis dešimtmečius trunkantis ekonomikos augimas sukūrė dvasinį vakuumą, kuris paskatino visuomenę vėl susidomėti religija ir jos vertybėmis.

Nutrūkę santykiai su Vatikanu

Kinijos Konstitucija formaliai garantuoja savo piliečiams religijos laisvę, tačiau iš tikrųjų visas religines organizacijas privalo patvirtinti valdžia, kuri griežtai reguliuoja ir stebi jų veiklą. Kai kas sako, kad didžiausia baimė Kinijoje kyla būtent dėl to, kas kontroliuos klestinčius maldos namus.

Vatikanas esą jau žvelgia Rytų kryptimi. Šventasis Sostas nepalaiko diplomatinių santykių su Kinija nuo 1951 metų, kai juos nutraukė tuometinis šalies vadovas Mao Zedongas. Pernai vykdamas į Pietų Korėją popiežius Pranciškus paragino Kiniją normalizuoti dvišalius santykius. Jis pabrėžė, kad tai gali įvykti tik tuo atveju, jeigu Kinijos katalikai turės religinės laisvės teisę ir Vatikanui bus leista skirti savo vyskupus.

Kinijoje veikia valstybės kontroliuojama Katalikų bažnyčia, kuri nepripažįsta Vatikano viršenybės, tačiau taip pat egzistuoja „pogrindinė“ Bažnyčia. Pasak ekspertų, šalies katalikai yra pasidaliję maždaug po lygiai abiejose Bažnyčiose.

Daugelyje vyriausybės patvirtintų maldos namų yra įtaisytos vaizdo kameros. Jos ne tik stebi lankytojus, bet ir fiksuoja dvasininkų sakomus pamokslus, kurie privalo atitikti partijos deklaruojamas vertybes. Pavyzdžiui, labai pavojinga Senojo Testamento vieta, kurioje pranašas Danielius nepakluso karaliui ir atsisakė garbinti stabus.

Daugelyje vyriausybės patvirtintų maldos namų yra įtaisytos vaizdo kameros. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Kryžių šalinimo kampanija

Kinijos krikščionių bendruomenėje pastebimas didesnis pasipriešinimas valdžios priespaudai. Šalies rytinės Džedziango provincijos valdžia iš pradžių nusitaikė tik į vieną bažnyčią. Pernai didinga Vendžou protestantų katedra buvo nugriauta, nes vietos pareigūnai ėmė priekaištauti, kad pastato aukštis ir dydis esą neatitinka reikalavimų. Jos bokštas su kryžiumi matydavosi iš labai toli.

Vėliau į minėtos provincijos valdininkų nemalonę pateko dar kelios dešimtys bažnyčių ir visi ant maldos namų esantys kryžiai. Jie sumanė nuo visų provincijoje stovinčių protestantų ir Romos katalikų maldos namų pašalinti krikščionybės simbolį. Kaip skelbiama, per pastaruosius pusantrų metų Džedziango provincijoje buvo pašalinta daugiau kaip 1200 kryžių.

Pastaroji valdžios iniciatyva sukėlė tikinčiųjų protestų. Pavyzdžiui, viename Džedziango provincijos mieste grupelė tikinčiųjų apie mėnesį praleido ant bažnyčios stogo. Žmonės siekė įtikinti vietos valdžią, kad ši nenuimtų kryžiaus. Tikintieji grasino šokti žemyn, jei kas nors mėgins paliesti šį simbolį.

Krikščionių bendruomenės atsakas viršijo vyriausybės lūkesčius. Viešai skųstis pradėjo net valstybės patvirtintų bažnyčių lyderiai. Kryžių šalinimo kampanija dėl to sulėtino savo tempą. Vyriausybė vėliau išleido įsaką, kuriame nurodyta, kad kryžius gali būti įtvirtintas bažnyčios fasade ir turi būti ne didesnis kaip 10 proc. viso pastato aukščio.

Daugeliui smalsu, ar prie šios kampanijos rankas yra pridėjęs dabartinis šalies prezidentas Xi Jinpingas, kuris buvo Džedziango provincijos vadovas. Kitos provincijos, kuriose gyvena didelės krikščionių bendruomenės, dar nepatyrė tokios nemalonės. Jeigu iniciatyva pasirodys esanti sėkminga, ji pasieks ir kitas Kinijos dalis. Tačiau ekspertai pažymi, kad Pekinas, išplėtęs kovą su krikščionybe, tik labai nedaug atitolintų akimirką, kai Kinija taps didžiausia krikščionių valstybe pasaulyje.

Komunistų baimės

Krikščionių persekiojimas sustiprėjo 2012 metais į valdžią atėjus Xi Jinpingui. Ekspertai pažymi, kad bažnyčių griovimas, kryžių šalinimas, žmonių siuntimas į kalėjimus gali duoti priešingą rezultatą – tik dar labiau sustiprinti religinę bendruomenę.

Persekiojamiems krikščionims padedanti organizacija „Open Doors“ metų pradžioje paskelbė 50 valstybių sąrašą, kur krikščionims gyventi yra sunkiausia. Kinija atsidūrė 29 vietoje. 2014-ųjų sąraše ši valstybė buvo 37-a. Taigi situacija per metus pablogėjo.

Norint geriau suprasti, kodėl Kinija yra nusistačiusi prieš šios religijos išpažinėjus, reikia atkreipti dėmesį į labai paprastą faktą: krikščionių šalyje gali būti daugiau nei Komunistų partijos narių, kurių yra apie 87 milijonus. Tikslų religinės bendruomenės dydį nusakyti sunku, nes oficialiai ateistinėje valstybėje daugelis vengia atskleisti savo religinius įsitikinimus. Nesena studija parodė, kad internete ieškomi žodžiai „krikščionybė“ ir „Jėzus“ nurungė tokius kaip „Komunistų partija“ ir „Xi Jinpingas“. Maža to, pastaraisiais metais Kinija tapo viena daugiausia Biblijų pasaulyje išspausdinančių valstybių. Nenuostabu, kad valdžia sunerimo, kokį poveikį tai gali turėti partijai ir šalies ateičiai.

Kinijos pareigūnai dažnai nurodo, kad Lenkijoje Katalikų bažnyčia padėjo sunaikinti komunizmą. Taigi, šalis vis dar laiko krikščionybę labai rimta grėsme, kurią būtina slopinti. Baiminamasi, kad religija gali pasinaudoti Vakarai, siekdami nuversti komunistų politinę sistemą. Šios baimės yra visai pagrįstos, mat apie pusė šalies žmogaus teisių gynėjų yra krikščionys.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"