TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kinijos modelis, arba Tylus Pekino konsensusas

2010 07 02 0:00
Per pompastišką parodos atidarymą pasirodė šokėjai, pasipuošę visų parodoje EXPO 2010 dalyvaujančių valstybių tautiniais drabužiais.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vakaruose žmonės nerimauja, kad besivystančios šalys nori kopijuoti "Kinijos modelį". Tokios kalbos verčia kinus jaustis nepatogiai, rašo solidusis savaitraštis "The Economist".

Kinijos pareigūnai buvo numatę ramų ir taupų pasaulinės parodos atidarymą balandžio 30-ąją. Taip neatsitiko. Fejerverkai, lazerių šou, fontanai ir šokėjai, visa tarsi varžėsi prabanga su olimpinių žaidynių atidarymu 2008 metais. Valdžia nesugebėjo įveikti pagundos parodyti kinų dinamizmą, juk tai buvo proga leisti pasauliui pasigrožėti Kinijos modeliu.

Multimilijardinė ekspozicija įkūnija šį tariamą modelį, kuris turi daug gerbėjų besivystančiose šalyse ir ne tik jose. JAV sociologinių tyrimų centro PJU atlikta apklausa parodė, kad pernai 85 proc. nigeriečių žvelgė į Kiniją palankiai (2008 metais - 79 proc.), taip darė ir 50 proc. amerikiečių bei 26 proc. japonų (atitinkamai 39 proc. ir 14 proc. 2008 metais). Kinijos gebėjimas surenti didžiausią pasaulyje parodą ir atnaujinti Šanchajaus infrastruktūrą (kinai susidūrė su minimaliu pasipriešinimu, kamuojančiu demokratines valstybes) tiesiog pribloškė.

Kinijos mokslininkai ir pareigūnai nesutaria, ar iš tiesų egzistuoja Kinijos modelis, arba "Pekino konsensusas", kaip 2004 metais pasakė JAV konsultantas Joshua Cooperis Ramo, darydamas užuominą į žlungantį "Vašingtono konsensusą". O jei "Pekino konsensusas" tikrai egzistuoja, ar išmintinga apie jį kalbėti.

Kinijos komunistų partija yra pernelyg drovi, kad sietų save su bet kokiu besikuriančiu modeliu, kurį galėtų kopijuoti kitos valstybės. Oficialūs interneto portalai plačiai išreklamavo prokomunistinio Honkongo laikraščio "Ta Kung Pao" reportažą, kuriame ekspozicija buvo pavadinta "Kinijos modelio parodomąja platforma". Tačiau patys Kinijos vadovai vengia taip sakyti ir viešai šią parodą apibūdina mažiau į Kiniją orientuotais žodžiais. To nedaro ir Kinijos žiniasklaidos industrija, kuri pastaraisiais mėnesiais pelnėsi iš stiprėjančių debatų dėl Kinijos modelio sąvokos (vienpartinis valdymas, eklektinis požiūris į laisvą rinką ir didelis valstybinės verslininkystės vaidmuo). Lapkritį garsi Komunistų partijos valdoma leidykla išleido 630 puslapių veikalą, pavadintą "Kinijos modelis: naujas 60 liaudies respublikos metų plėtros modelis", sausį pasirodė ir kuklesnis leidinys "Kinijos modelis: patirtis ir sunkumai". Dar viena knyga šia tema buvo išleista balandį, vėliau ji buvo aptarta per parodai skirtą forumą Šanchajuje. Tarp šios knygos entuziastingų autorių yra ir buvęs vyriausiasis partijos propagandos pareigūnas Zhao Qizhengas bei JAV futurologas Johnas Naisbittas.

Tolygi ir sparti Kinijos raida ne mažiau domina ir Vakarų leidėjus. Naujausią šios srities kūrinį "Pekino konsensusas: kaip Kinijos autoritarinis modelis dominuos XXI amžiuje" parašė JAV akademikas Stefanas Halperis, dirbęs daugelyje respublikonų administracijų. Jis teigia, kad "taip, kaip globalizacija mažina pasaulį, Kinija mažina Vakarus".

Tačiau nepaisant Kinijos alternatyvos žengti kapitalizmo link, ji išlieka autoritarinė valstybė, todėl partijos lyderiai bijo prarasti valdžią ir leisti Kinijai įsmukti į chaosą. S.Halperis teigia, kad ši baimė yra nerimą keliančio Kinijos elgesio užsienyje varomoji jėga. Partijos valdymas remiasi ūkio augimu, kuris, savo ruožtu, remiasi nedraugiškų šalių tiekiamais ištekliais. Tik Afrikos politikai retai kalba apie "Pekino konsensuso" siekimą, mat jiems patinka Kinijos parama, gaunama be vakarietiškų paskaitų apie valdymą ir žmogaus teises.

Ta pati baimė verčia Kinijos lyderius nekalbėti apie Kinijos modelį. Jie puikiai supranta, kad Jungtinės Valstijos yra labai jautrios bet kokioms kalboms apie Kinijos konkurencingumo ir jos ideologijos stiprėjimą, todėl konfliktas su JAV galėtų sugriauti Kinijos ekonominį augimą.

2003 metais Kinijos pareigūnai ėmė kalbėti apie "tylų kilimą", bet po poros mėnesių šis apibrėžimas nustotas vartoti iš baimės, kad žodis "kilimas" nenuliūdintų įnoringų amerikiečių. Zhao Qizhengas rašo, jog jam labiau patinka terminas "Kinijos pavyzdys" nei "Kinijos modelis", o vyriausiasis partijos teoretikas Li Junru pareiškė, kad

kalbos apie Kinijos modelį "labai pavojingos", nes pasitenkinimas gali sužlugdyti norą tęsti reformas.

Dabar kai kurie kinai sielojasi, kad tai jau vyksta. Politinė reforma, kurią Kinijos raidos modelio architektas Dengas Xiaopingas laiko esmine (kalbėdamas apie ūkio išlaisvinimą), beveik nevyksta nuo 1989 metų, kai Tiananmenio aikštėje buvo traiškomi protestuotojai. Prieš kelis mėnesius Liu Yawei iš Carterio centro (žmogaus teisių grupė) rašė, kad Kinijos mokslininkų pastangos išaukštinti Kinijos modelį tapo "tokios intensyvios ir efektyvios", kad politinė reforma buvo "nušluota į šalį".

Kinijos lyderių baimė dėl galimo chaoso parodo, kad jie patys nėra tikri, ar eina teisingu keliu. Kalbas apie modelį apsunkina problemos (aplinkos naikinimas, korupcijos nesuvaldymas ir nesugebėjimas sumažinti augančią prarają tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų), keliančios grėsmę jo stabilumui ir kliudančios plėtrai. Neseniai viena iš Kinijos atviresnių organizacijų "Caixin" paskelbė JAV akademiko Josepho Nye straipsnį apie riziką, kurią kelia neaiški Kinijos politinė trajektorija. Jis rašo: "Kartos keičiasi, o valdžią, kurios apetitas valgant vis auga, dažnai užvaldo puikybė."

Vienas Vakarų diplomatas, naudodamas J.Nye išpopuliarintą terminą, pavadino pasaulinę parodą "tylių valdžių varžytinėmis". Tačiau jeigu Kinijos tylioji valdžia išgyvena kilimą, o JAV - smukimą (taip teigia daug Kinijos komentatorių), paroda, pasibaigsianti spalio 31 dieną, vargiai tai patvirtina. Tiesa, Kinija įtikino joje dalyvauti rekordiškai daug valstybių, bet lankytojų atvyksta daug mažiau nei tikėtasi, o eilė prie nepatrauklaus JAV paviljono - viena ilgiausių.

Vertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"