TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kiniškai svajonei duris atvėrė reformos

Manoma, kad 2030 metais Kinijos miestuose gyvens daugiau nei 70 proc. visų šalies gyventojų.

Kiniją ant pasaulio ekonomikos sunkiasvorių pjedestalo užkėlė pertvarkos, sprendimas atverti rinką pasauliui. Nors šios šalies ekspertai pažymi būtinybę ir toliau liberalizuoti ekonomiką, esą socialistinės valstybės rinkos principo čia niekada nebus atsisakyta.

Kai 2010 metais Kinija aplenkė Japoniją ir jos ekonomika tapo antra pagal dydį pasaulyje, ekspertai prognozavo, kad šiai Azijos šaliai prireiks maždaug dešimtmečio išstumti iš lyderių pozicijų JAV. Tačiau, kaip parodė Pasaulio banko atlikta studija, Kinijos ekonomika dar iki šių metų pabaigos gali būti didžiausia.

Spartus šalies ūkio augimas toli gražu neatspindi visų kinų gyvenimo kokybės pagerėjimo – vertinant pagal pajamas, tenkančias vienam žmogui, Kinija tebėra priskiriama prie besivystančių valstybių. Bet prieš daugiau kaip 30 metų prasidėjusi era neatpažįstamai pakeitė jos veidą.

Ekonomika auga

Tai, kas pastaruosius dešimtmečius vyksta Kinijoje, dažnai vadinama tiesiog ekonomikos stebuklu. Pamatai tam padėti 1978 metais, kai šalį valdanti Komunistų partija tuomečio jos lyderio Deng Xiaopingo iniciatyva pradėjo reformas, kurių tikslas buvo pereiti nuo planinės prie rinkos ekonomikos, pirmiausia – žemės ūkyje, taip pat atsiverti pasauliui pritraukiant investicijų, intensyviai prekiaujant su užsienio valstybėmis.

Kinijos socialinių mokslų akademijos Europos studijų instituto profesoriaus Xin Cheno teigimu, 1978 metais šalies ekonomika augo 1,8 proc., o nuo 1980-ųjų, kai imtasi reformų, - kasmet vidutiniškai po 9,8 procento. Pasaulio ekonomikos augimo vidurkis tuo laikotarpiu buvo gerokai mažesnis - apie 2,8 procento.

1978 metais Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 364 mlrd. juanių (apie 146 mlrd. litų). Pernai šioje šalyje BVP sukurta už 56 trln. 884 mlrd. juanių (apie 22 trln. 802 mlrd. litų). Tiesa, šiuo metu Azijos milžinės ūkio augimas yra mažiausias per pastarąjį dešimtmetį - pirmąjį ketvirtį padidėjo "tik" 7,4 procento.

Kinai kraustosi į miestus

Nors svarbiausias Kinijos ekonomikos variklis, pasak Xin Cheno, yra reformos, prie ūkio augimo taip pat prisideda demografinė situacija, urbanizacija, industrializacija ir globalizacija.

Kinijoje gyvena daugiau kaip 1,3 mlrd. žmonių. Darbo jėga šalyje vis dar gana pigi, tad užsienio kompanijos čia aktyviai plėtoja gamybą. Dėl didesnės darbo pasiūlos ir geresnio atlygio kinai masiškai kraustosi į didmiesčius. Skaičiuojama, kad iki 2030 metų Kinijos miestuose gyvens beveik 70 proc. visų gyventojų.

Šalyje statomi nauji miestai, milžiniškais tempais plečiasi senieji. Kaip pavyzdį Xin Chenas pateikė sostinę Pekiną. 1994 metais jame gyveno 10 mln. žmonių, o dabar – daugiau kaip 20 milijonų, dar 4-5 milijonai yra įsikūrę laikinai – atvykę studijuoti arba dirbti.

Pekinas sparčiai plečiasi į pakraščius. Ten, kur dar prieš kelerius metus buvo laukymės, šiandien stovi šimtai naujų daugiaaukščių. Tiesa, nekilnojamojo turto kainos gyventojų nedžiugina. Kinai liūdnai juokauja, kad paprastam darbininkui, norinčiam įsigyti nuosavą būstą, reikia dirbti 100 metų. 100 kv. m butas naujame Pekino rajone kainuoja apie 3-4 mln. juanių (maždaug 1,2-1,6 mln. litų).

Prieš porą mėnesių pakelta minimali alga Pekine siekia 1560 juanių (625 litus), Tiandzine – 1680 juanių (673 litus), o Šanchajuje – 1820 juanių (apie 730 litų). Kinijos vyriausybės 2011-2015 metų plane minimalų darbo užmokestį numatyta didinti vidutiniškai po 13 proc. kasmet. Vidutinis atlyginimas Pekine dabar viršija 6 tūkst. juanių (apie 2,4 tūkst. litų). Vietiniai skaičiuoja, kad patogus gyvenimas sostinėje (nuoma, komunaliniai mokesčiai, maistas, transportas, laisvalaikis) atsieina 4-7 tūkst. juanių (1,6-2,8 tūkst. litų) per mėnesį.

Rimtos ekologinės problemos

Itin sparti Kinijos industrializacija daug prisidėjo prie ekonomikos augimo ir kinų gerovės didėjimo. Skaičiuojama, kad 1981-2005 metais iš skurdo šioje šalyje išbrido daugiau kaip 500 mln. žmonių. Tačiau tai pasiekta itin didele – gamtos nualinimo – kaina. Kinija susiduria su rimtomis ekologinėmis problemomis: oro, vandens užterštumu, dykumėjimu. Šalis yra didžiausia pasaulyje oro teršėja, pirmaujanti pagal išmetamų dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, kiekį. Pramoniniai miestai, kuriuose onkologinėmis ligomis sergančių žmonių gyvena gerokai daugiau negu kitur, liūdnai vadinami „vėžio miestais“.

Papilnėjusios kinų piniginės ir padidėjusi perkamoji galia lėmė, kad pastaraisiais dešimtmečiais Kinijos miestų gatvėse smarkiai pagausėjo automobilių. Vien Pekine pernai važinėjo daugiau kaip 5,3 mln. mašinų. Šalies didmiesčiai kenčia nuo milžiniškų spūsčių ir dar labiau didėjančio užterštumo.

Automobilių numerių loterijos

Prieš 2008-ųjų Pekino olimpines žaidynes miesto valdžia nusprendė, kad šias problemas padės spręsti draudimas kai kuriems automobiliams išriedėti į gatves. Buvo nutarta porinėmis dienomis leisti važinėti tik tomis mašinomis, kurių numeriai baigiasi lyginiu skaičiumi, o neporinėmis – tomis, kurių numeriai baigiasi nelyginiu skaičiumi. Sostinės pavyzdžiu pasekė ir daug kitų miestų. Tiesa, Pekinas šią tvarką patobulino. Dabar čia automobiliu galima naudotis tik 4 dienas per savaitę. Kada draudžiama išriedėti į gatvę, priklauso nuo paskutinio jo numerio skaitmens. Pavyzdžiui, pirmadieniais nevalia važinėti automobiliais, kurių numeriai baigiasi skaičiais 0 ir 5, antradieniais – kurių numerių paskutiniai skaitmenys yra 1 ir 6, trečiadieniais – kurių paskutiniai skaitmenys 2 bei 7 ir t. t.

Be to, Pekine labai sunku užregistruoti naują automobilį, nes numeriai dalijami per loterijas. Jeigu laimingas loterijos numeris neiškrinta, tenka laukti kito tiražo. Vietiniai kinai pasakojo, kad tokiu būdu per mėnesį įvykdoma tik labai maža dalis prašymų įregistruoti mašiną. Pavyzdžiui, iš daugiau kaip 1,7 mln. pateiktų paraiškų gauti naujus automobilio numerius per mėnesį patenkinama tik apie 18 tūkstančių.

Raudonoji linija

Xin Chenas išskiria kelis iššūkius Kinijos ekonomikai: išorės paklausą, investicijas ir vartojimą. Anot profesoriaus, norėdama išlaikyti didelį ūkio augimo tempą, šalis turi ieškoti naujų rinkų, atnaujinti gamybos technologijas, prisitaikyti prie pasaulinės paklausos. Ne mažiau svarbus augimo variklis – valstybės investicijos. Dėl didžiulio kasmetinio prekybos pertekliaus Kinija yra sukaupusi milžiniškus užsienio valiutos išteklius. Vyriausybė pristatė specialių priemonių paketą, kuriame itin daug dėmesio skiriama infrastruktūros objektų statybai, atnaujinimui. „Vidaus vartojimas tebėra gana žemo lygio. Reikia dėti daugiau pastangų ir skatinti žmones vartoti“, - pažymėjo Xin Chenas.

Vis dėlto svarbiausias iššūkis siekiant garantuoti tvarų Kinijos ekonomikos augimą, mokslininko nuomone, yra struktūrinės reformos. Komunistų partija priėmė dokumentą, kuriame nurodomi svarbiausi žingsniai pertvarkoms įgyvendinti. Xin Cheno žodžiais, šiais metais numatyta didinti vidaus paklausą, tęsti kaimo reformą, diegti inovacijas, tobulinti ekonomikos struktūrą. Taip pat daug dėmesio bus skiriama švietimui, socialinei ir sveikatos apsaugai, kultūrai, aplinkosaugai.

Klausiamas, kas yra Kinijos reformų „raudonoji linija“, kuri niekada nebus peržengta, Xin Chenas pabrėžė, kad jo šalis – socialistinė valstybė. Nors Kinijos rinką būtina ir toliau liberalizuoti, tai darant esą niekada nebus atsisakyta socialistinės šalies rinkos principo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"