TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kinų prezidento vizitas dvišalių santykių nepagerins

2015 09 25 6:00
Sietle „Falung Gong“ religinio judėjimo nariai surengė demonstraciją. Plakate užrašyta: "Atveskite buvusį prezidentą Jiangą Zeminą į teismą." Reuters/Scanpix nuotrauka

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šią savaitę vieši JAV. Valstybinis vizitas vyksta tokiu metu, kai įtampa tarp dviejų pagrindinių pasaulio galybių vis didėja. Analitikai tikina, kad pastaruoju metu Xi Jinpingą apsėdusi strateginės konkurencijos su Jungtinėmis Valstijomis idėja, todėl vargu ar ši viešnagė padės išspręsti kai kuriuos nesutarimus.

Septynių dienų vizitas prasidėjo antradienį Sietle. Xi Jinpingas sakė kalbą verslininkams, aplankė įmones „Boeing“ ir „Microsoft“. Kai kurie JAV kompanijų vadovai buvo nepatenkinti dėl naujojo Kinijos nacionalinio saugumo įstatymo, kuris verčia juos atskleisti duomenis apie intelektinę nuosavybę. Liepą įsigaliojęs dokumentas apima viską – nuo teritorinio suvereniteto iki priemonių, griežtinančių kibernetinį saugumą.

Sietle Kinijos vadovą pasitiko ne tik verslo lyderiai. Demonstraciją surengė kelios dešimtys „Falung Gong“ religinio judėjimo narių. Žmonės laikė plakatus ir mušė būgnus. Taip jie reiškė nepritarimą Kinijos vidaus politikai. Pekinas nuo 1999-ųjų persekioja šio judėjimo narius. Kai kurie yra įkalinti už nelegalią veiklą. Manoma, kad per susitikimą su prezidentu Baracku Obama taip pat bus kalbama apie disidentų persekiojimą.

Nori būti lygiavertė

Xi Jinpingas (centre) susitiko su stambių Amerikos įmonių vadovais.Reuters/Scanpix nuotrauka

Šiandien Xi Jinpingo laukia iškilmingas valstybinis priėmimas Baltuosiuose rūmuose. Kinijos lyderis siekia pakeisti santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Jo teigimu, Kinija turėtų būti laikoma lygiaverte Jungtinėms Valstijoms. Šios į tokius pareiškimus reaguoja vangiai. Ekspertai pažymi, kad B. Obama galėtų pavartoti šią sąvoką nebent norėdamas įtikti svečiams iš Kinijos. Xi Jinpingas vadovauja Kinijai nuo 2012 metų, tačiau amerikiečių politikams vis dar sunku jį perprasti. Kinijos lyderis labai skiriasi nuo savo pirmtakų - aktyviau ir kategoriškiau dalyvauja užsienio politikoje.

Šį mėnesį Kinija minėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-ąsias metines. Pagrindinis iškilmių akcentas buvo milžiniškas karinis paradas. Analitikų manymu, tokios pompastiškos iškilmės surengtos siekiant nukreipti kinų dėmesį nuo šalį apėmusių ekonominių sunkumų. Baimindamasis prarasti visuomenės paramą, prezidentas stengiasi pabrėžti atgimstantį Kinijos vaidmenį pasaulyje.

Kinijos kariuomenė pagal žmonių skaičių yra didžiausia pasaulyje. Ją sudaro 2,3 mln. karių. Tiesa, Xi Jinpingas rugsėjį pažadėjo sumažinti armiją 300 tūkst. karių. Šalis taip pat gali pasigirti antru pagal dydį kariniu biudžetu, siekiančiu 129 mlrd. dolerių (1,2 proc. BVP). JAV gynybos biudžetas sudaro 581 mlrd. dolerių (3,3 proc. BVP). Prieš kelis mėnesius Azijos milžinė aplenkė Vokietiją ir tapo trečia pagal dydį ginkluotės pardavėja pasaulyje. Dabar Kinija nusileidžia tik JAV ir Rusijai.

Nauji nesutarimai

Dvišalius Kinijos ir JAV santykius vargina ilgalaikiai nesutarimai, pavyzdžiui, dėl žmogaus teisių pažeidimų. Tačiau atsiranda naujų.

Šiandien Xi Jinpingo laukia iškilmingas valstybinis priėmimas Baltuosiuose rūmuose.Reuters/Scanpix nuotrauka

Vienas jų - kibernetinis saugumas. Pastaruosius kelerius metus Kinija ne kartą buvo įtarinėjama vykdanti kibernetines atakas prieš JAV kompanijas ir vyriausybės agentūras. Tačiau šalis kaltinimus atkakliai neigė ir tikino pati esanti kibernetinio šnipinėjimo auka. Baltųjų rūmų atstovas minėjo, kad B. Obama turėtų iškelti šį klausimą per susitikimą su Kinijos lyderiu. Šiuo metu abi valstybės derasi dėl susitarimo, kuriuo siekiama apsaugoti viena kitą nuo kibernetinių atakų. Analitikai prognozuoja, jog greičiausiai nepavyks susitarti dėl tokių ginčytinų detalių kaip intelektinės nuosavybės ar duomenų vagystės.

Dviejų šalių santykius taip pat gadina Pekino drąsiai reiškiamos pretenzijos į Pietų Kinijos jūrą. Ten įgyvendinami dirbtinių salų projektai ne tik supykdė aplinkines valstybes, bet ir sulaukė kritikos iš JAV. Vašingtonas su sąjungininkais bando ginčyti Kinijos teisę į kelias nedideles, tačiau itin vertingas tiek ekonominiu, tiek strateginiu požiūriu salas. Filipinai kreipėsi į JAV pagalbos ir nori regione atidaryti amerikiečių pajėgų bazes. Analitikai pažymi, kad amerikiečiams nereikėtų veltis į šiuos ginčus, nes tai gali virsti dideliu dviejų milžinių konfliktu. Pekinas gviešiasi vandens kelių, kuriais kasmet plukdoma krovinių už 5 trln. dolerių. Vašingtonas reikalauja laivybos laisvės ir išlaikyti atvirus jūrų koridorius.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"