TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kinų teritorinės ambicijos gąsdina ne tik kaimynus

2012 11 22 6:19
Kinija "visiškai pasiruošusi"./Reuters/Scanpix nuotrauka

Kinija, skatinama savo ekonomikos laimėjimų, ėmė vis garsiau reikšti pretenzijas tiek į mažas gretimas saleles, tiek į Arkties žaliavas. Kinijos ekspansijai daug dėmesio skirta ir per ASEAN viršūnių susitikimą, kuris ką tik vyko Kambodžoje. 

Nors Kinijos ir partijos vadovai tebesišypso, tebemojuoja žiniasklaidos plačiai nušviečiamuose renginiuose, jų pretenzijos būti galingiausios pasaulio valstybės lyderiais stiprėja sulig kiekviena diena ir tonas keičiasi. Kinų ledlaužiai tyrinėja poliarines sritis, povandeniniai laivai - vandenynų dugno išteklius, kosmoso programa siekiama karinių, strateginių ir ekonominių interesų. Viešėdamas Singapūre Kinijos užsienio reikalų ministras Yang Jiechi pareiškė: "Faktas, kad Kinija - didelė valstybė, o kitos šalys mažos." Vienas šio ministro pavaduotojų neseniai įspėjo JAV diplomatus, kad kai kurios Pietų Azijos valstybės "žaidžia su ugnimi", tačiau jis tikisi, jog ši ugnis "Jungtinių Valstijų nepasieks".

Agresyvūs politikų pareiškimai kursto tautą. Rugsėjo viduryje demonstracijos dėl kelių mažų salelių dalyviai daužė japonų parduotuves ir susirinkę prie Japonijos ambasados ragino skelbti karą mirtinam Kinijos priešui. Valstybės dienraštis "The Beijing Evening News" pirmuose puslapiuose išspausdino neapykantos kupinas tiradas ir reikalavo apmėtyti atominėmis bombomis "užsienio šėtonus".

Po šių įvykių JAV gynybos ministras Leonas Panetta įspėjo: "Vienos ar kitos šalies klaidingi vertinimai gali paskatinti smurtą ir baigtis konfliktu. O jis netruks išplisti." Politikų lūpomis "konfliktas" reiškia karą, ir nors tai šiuo metu atrodo neįtikima, tokios galimybės atmesti negalima.

Kinijos įtaka stiprėja

Kinija buvo žaisliukas Japonijos ir kitų galingų valstybių rankose, kol 1949 metais Mao Zedongas paskelbė Kinijos Liaudies Respubliką. Jis suvienijo tautą, nors stūmė šalį į vis didesnę izoliaciją. Kinai net buvo susikivirčiję su Sovietų Sąjunga. 1976 metais, kai Mao mirė, Kiniją apėmė chaosas. Tik po kelerių metų Deng Xiaopingas atsargiai pradėjo ekonominę reformą, kuri davė pradžią pasakiškam šalies augimui.

Barackas Obama laiko Kiniją pavojingiausia Amerikos priešininke. Ateinančiais metais JAV karo laivynas į Ramųjį vandenyną nori perkelti 60 proc. savo pajėgų. Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių interesus šiose teritorijose turėtų ginti nauji atramos punktai Australijoje ir Pietų Azijoje.

Kinijos įtaka regione vis stiprėja. Pekinas užsitikrino priėjimą prie uostų, patraukė savo pusėn vasalines valstybes ir, siekdamas kontroliuoti Pietų Kinijos jūrą, Hainane pastatė povandeninių laivų bazę. Analitikai jau kalba apie "perlų vėrinį", kurį Kinija nutiesė nuo Afrikos toli į Ramųjį vandenyną.

Placdarmas - Fidžis

Šiame salyne Kinijos ambasada yra vienas didžiausių pastatų - mėlynas stiklinis fasadas matyti toli iš jūros. Visame Fidžyje gausu kinų pėdsakų. Prieš porą mėnesių Kinijos koncernas baigė statyti čia pirmą boksito kasyklą, kinai tiesia gatves, tiltus, stato viešbučius ir kazino turistams iš Šanchajaus bei Guandžou, mat šie be vizos gali viešėti Fidžyje šešis mėnesius. Uoste švartuojasi Kinijos tunų žvejybiniai traleriai. Milžiniški radarų sekimo Youn-Wang klasės laivai ir palydovų radijo stotys naudojasi salynu kaip tiekimo uostu.

Fidžis remia ir Kinijos liaudies išsivadavimo armiją. Dauguma jo gyventojų mano, kad netrukus šalyje bus įrengta kinų karo laivyno bazė. Buvęs Fidžio ambasadorius Pekine Jamesas Ah Koy sako "labai nustebsiantis, jei taip nenutiks".

Pasaulis nemato, kas ten vyksta, todėl salynas taip domina Kiniją. 2006-ųjų gruodį Fidžio kariuomenės vadas Frankas Bainimarama į gatves pasiuntė karius neperšaunamomis liemenėmis ir nuvertė vyriausybę, o pats pasiskelbė ministru pirmininku. Jis įvedė karinę padėtį ir panaikino susirinkimų laisvę. Kritiškai nusiteikę žurnalistai buvo atleisti arba išvaryti iš šalies. Nuo tada kiekvieno leidinio redakcijoje sėdi policijos pareigūnas.

Už tai, kad grįžo prie diktatūros, Fidžis buvo nubaustas - panaikinta jo narystė Jungtinėse Tautose, salynui nutraukta Europos ir JAV parama. Kinija tuo pasinaudojo ir praėjus metams po perversmo padidino paramą septynis kartus, be to, nuolat žada naujų kreditų. Dabar premjeras F.Bainimarama aiškina: "Kinija - ateitis, o tokias šalis kaip Australija, Naujoji Zelandija ar JAV galime pamiršti."

Imperinė strategija

Kinijos užsienio valiutos rezervas siekia 3,2 trln. JAV dolerių. Kinijos Liaudies Respublika nustūmė Japoniją, kadaise galingiausią Azijos valstybę, į trečiąją vietą labiausiai išsivysčiusių šalių sąraše ir tapo svarbiausia regiono prekybos partnere. Praėjusiais metais Pakistano gynybos ministras pasiūlė Pekinui Gvadaro uoste įsirengti karo laivyno bazę. Dėl to paties deramasi su Seišeliais.

Kinų delegacija visada laukiama, nes atvyksta su pilnais lagaminais dovanų ir pažadų. Pernai aukštas pareigas einantis politikas Wu Bangguo lankėsi Maldyvuose. Jis pažadėjo salų valdžiai ne tik kinų turistų antplūdį, tiesioginius skrydžius, bet ir paramą plėtrai, o kiekvienam parlamentarui dovanojo po kompiuterį, išdalijo 50 skaitmeninių fotoaparatų ir du milžiniškus plazminius televizorius.

Pekinas supranta, kad problemas ne visada pavyksta išspręsti pinigais ar dovanomis, todėl modernizuota, naujausiais ginklais apginkluota Kinijos liaudies išsivadavimo armija jau pasirengusi žygiui. Šalies kariuomenę sudaro 2,2 mln. kareivių.

Jau išbandytas pirmasis Kinijos lėktuvnešis "Liaoning". Kinai turi visą arsenalą savos gamybos branduolinių galvučių, radarų nematomų naikintuvų ir atominių povandeninių laivų. Liaudies armija pirmoji pasaulyje įsigijo balistinių laivų naikinimo raketų DF-21D, kurios esant reikalui gali būti panaudotos JAV lėktuvnešiams sulaikyti.

Didžiulės ambicijos

Tačiau Pekinui ir to nepakanka. Per Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos viršūnių susitikimą premjeras Wen Jiabao pareikalavo atšaukti ES ginkluotės embargą, mat nesutardami kone su visais kaimynais kinai nori ir europinių ginklų.

1962 metais vyko paskutinis Kinijos ir Indijos karas dėl kalnų provincijos Arunachal Pradešo. Po keturių savaičių Kinijos kariuomenė atsitraukė, bet šalies žemėlapiuose regionas iki šiol pažymėtas kaip Liaudies Respublikos dalis. Nors kaimynių santykiai stabilizavosi, pasienio regione iki šiol laikoma apie 300 tūkst. Liaudies išsivadavimo armijos kareivių, o dislokuotos vidutinio nuotolio raketos gali nešti branduolines galvutes.

Nuo vasaros pablogėjo ryšiai ir su Vietnamu. Liepos pabaigoje Pietų Kinijos jūros Vudžio saloje kinai baigė statyti savo naujausią miestą Sanšą. Jame gyvena 613 tūkst. žmonių, daugiausia žvejų. Mieste yra prekybos centras, maža klinika, rotušė, Komunistų partijos būstinė ir, žinoma, Liaudies išsivadavimo armijos garnizonas. Vudžio salelė miniatiūrinė - vos 185 hektarų ploto, bet ji priklauso Paracelio salynui, į kurį teises reiškia ir Vietnamas. Naujasis miestas turi parodyti, kas tikrasis salos šeimininkas.

Jau keli mėnesiai kinai nesutaria su Filipinais dėl negyvenamo rifo. Ten nuolat kyla žvejų ir patrulių laivų konfliktai, nors miniatiūrinės salelės naudojamos tik riboms žemėlapiuose žymėti. Juk tas, kuris kontroliuos kone 2 mln. kvadratinių kilometrų jūros plotą, saugos ir svarbius prekybos kelius, žuvų išteklių turtingas vietas ir milžiniškas naftos atsargas. 2008 metais JAV energetikos ministerija įvertino, kad naftos klodai Pietų Kinijos jūroje siekia 213 mlrd. barelių, o tai daugiau negu Saudo Arabijoje. Kinijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Fu Yingas iš anksto perspėjo, kad jo šalis "visiškai pasiruošusi" reaguoti į "bet kokią eskalaciją".

Pavojingiausi nesutarimai su Japonija

Nesutariama ir dėl penkių negyvenamų salelių bei trijų uolų Rytų Kinijos jūroje. Kinai jas vadina Diaoyu, japonai - Senkaku. Kadangi ten gyvena tik keli šimtai ožkų ir kurmių, salos buvo laikomos tokiomis nereikšmingomis, kad JAV kariuomenė ėmė jas naudoti pratyboms. Tačiau 1969 metais kinų ir japonų mokslinė ekspedicija prie salų aptiko didžiulius naftos ir dujų klodus. Nuo tada ginčai nesibaigia.

Kinija remiasi istoriniais dokumentais, kuriuose rašoma, kad kinų jūreiviai atrado salas dar prieš 600 metų. Iš tiesų XVIII amžiaus pabaigoje salyną atrado japonai ir nuo tada jį valdo, išskyrus trumpą pertraukėlę po Antrojo pasaulinio karo. Abiejų šalių argumentai stiprūs, bet Japonijos vyriausybė siekia taikaus konflikto sprendimo, o Kinija nuolat grasina jėga.

Dauguma kinų tebelaiko japonus mirtinais priešais. Taip aiškinama ir mokyklose, universitetuose ar per televiziją. Vyriausybė pati skatina

nacionalizmą. Tarnautojai ir valdininkai rugsėjį net gavo atostogų, kad galėtų dalyvauti demonstracijose prieš Japoniją. Kai kuriuose miestuose policija autobusais vežė studentus prie Japonijos atstovybių reikšti neapykantos, o pareigūnai ramiai stebėjo, kaip buvo deginamos japonų parduotuvės ir firmos.

Šiandien Kinijoje gyvena apie 130 tūkst. japonų. Dauguma jų nedrįsta ir kojos kelti iš namų, nes yra nuolat puldinėjami, įžeidinėjami, mušami. Kai kurie restoranai net pakabino iškabas: "Japonams įeiti draudžiama." Senajame imperatoriaus Xi ‘an mieste demonstracijos dalyviai ištraukė iš automobilio vairuotoją ir tol spardė, kol sunkiai sužalojo. Tas žmogus buvo kinas, tačiau demonstrantai įsiuto pamatę, kad jis vairuoja "Toyota Corolla".

Neseniai atlikta viešosios nuomonės apklausa parodė - daugiau kaip pusė kinų mano, jog kitais metais kils karinis konfliktas su Japonija. Partinis laikraštis "The Global Times" rašė: "Kinijos vyriausybė turės nusileisti tautos valiai ir pradėti karą su Japonija dėl Diaoyu salų."

Šalyje dar girdėti kritiškų balsų. Prieš kelias savaites televizijos vedėjas Juanzi savo internetiniame dienoraštyje klausė: "Ar mums tikrai reikia priešiškumo ir neapykantos kitataučiams savo patriotizmui reikšti?" Per vieną dieną jis gavo 30 tūkst. atsakymų, tarp jų buvo daug įtūžusių nacionalistų grasinimų ir įžeidinėjimų. Juanzi savo žinutę ištrynė paaiškinęs: "Šiek tiek išsigandau..."

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"