TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kipras ieško kelio į susivienijimą

2015 06 18 6:00
Kipro graikų prezidentas Nicas Anastasiadis (kairėje) ir neseniai išrinktas Kipro turkų lyderis Mustafa Akinci susidaužė taurelėmis prie bendro stalo su vietos žmonėmis padalyto Kipro sostinės Nikosijos senamiestyje.  AFP/Scanpix nuotrauka

Jei pakaktų tik politinės drąsos užbaigti dešimtmečius trunkantį Kipro konfliktą, sprendimo būtų galima sulaukti jau po kelių mėnesių. Jungtinių Tautų tarpininkaujamos derybos dėl Kipro suvienijimo prasidėjo vakar, po ilgai trukusios aklavietės, kai padėtis atrodė be išeities.

Tai, kad neseniai turkiškosios Kipro dalies lyderiu buvo išrinktas Mustafa Akinci, laikoma esmine permaina, reikšmingai didinančia galimybes rasti sprendimą. Pirmiausia, ką pradėjęs eiti pareigas padarė ketvirtasis Šiaurės Kipro prezidentas, - panaikino "įvažiavimo vizas" visiems atvykstantiems į Šiaurės Kiprą. Tokius formalumus seniai yra pašalinusi graikiškoji Kipro dalis.

Pirmą kartą nuo 2004 metų, kai Kipro graikai atmetė JT susijungimo planą, abi bendruomenės turi lyderius, nestokojančius nei politinės valios, nei įžvalgumo sprendimui pasiekti. Vaizdai, kaip M. Akinci ir graikiškosios Kipro respublikos prezidentas Nicas Anastasiadis akivaizdžiai mėgaujasi vienas kito draugija, pasiuntė aiškią žinią, jog abi pusės pasirengusios tvarkyti reikalus.

Slapta per buferinę zoną

Sumanus pragmatikas M. Akinci jau ragavo politiko duonos būdamas Nikosijos meru iškart po Turkijos invazijos 1974 metais. Tuomet miestas buvo padalytas į dvi dalis ir jo integrali kanalizacijos sistema liovėsi veikusi. Ore tvyrojo smarvė, neišvengiamai artėjo epidemija. M. Akinci ir jo kolega iš graikiškosios miesto dalies sugebėjo rasti sprendimą - prozišką, bet abipusiškai naudingą.

Visa tai buvo didelės įtampos laikais, kai Kipro graikai ir turkai buvo įpykę bei apimti baimės. Konfliktas buvo įkritęs į atmintį žmonėms. Tarp bendruomenių nebuvo telefono linijų, nebuvo įmanomas joks oficialus lyderių susitikimas. Tačiau M. Akinci ėmėsi privačios iniciatyvos ir slapta kirto Nikosiją padalijusią užminuotą buferinę zoną, kad pakliūtų į Kipro graikų mero namus.

Žvilgčioja per petį

Prezidentas N. Anastasiadis - patyręs politikas, kaip ir M. Akinci. Jis laikomas politikos sunkiasvoriu, gebančiu pakovoti ir nebijančiu išrėžti, ką galvoja. Savo partijoje jis buvo vienas iš nedaugelio pritarusių pasmerktam JT suvienijimo planui, o neseniai ėmėsi skausmingų ekonomikos reformų. Jų mainais į pagalbą bankrutuojantiems Kipro bankams pareikalavo Tarptautinis valiutos fondas, bet joms gana piktai priešinasi visuomenė.

Taigi susėdus dviem pragmatikams, pasiryžusiems ieškoti sprendimo, galimybės atrodo geros. Tačiau, kaip visada Kipro atveju, viskas kur kas sudėtingiau. Svarbiausias uždavinys - vienu metu teisingai sudėlioti visus Rubiko kubo kvadratėlius.

Nors M. Akinci turi rinkėjų mandatą siekti susitarimo, jam per petį žvilgčioja Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Kipro turkų lyderis jau pareiškė, kad, jo manymu, tradiciškai artimi Šiaurės Kipro ir jo "motinos" Turkijos santykiai turi tapti labiau broliški. Tad nuomonių susikirtimo su Turkija tikrai galima sulaukti.

Nebemoka gyventi kartu

Savo ruožtu N. Anastasiadžiui taip pat nebus lengva įtikinti rinkėjus, istoriškai įtariai žvelgiančius į Turkiją ir dar, be to, kenčiančius 2013 metų finansų krizės padarinius. Jis ne kartą pabrėžė, jog politinis sprendimas lems reikšmingą ekonominę naudą. Tačiau pastarojo meto sunkumai tik padidino Kipro graikų nepasitikėjimą savo lyderiais.

Abu politikai susidurs su tuo, kad labai mažai nuveikta aiškinant žmonėms, ką tai iš tikrųjų reikš gyventi kartu. Jau yra atsiradusios kelios Kipro graikų ir turkų kartos, neturinčios patirties gyventi drauge, išugdytos švietimo sistemų, labiau pabrėžiančių graikų ir turkų patriotizmą, o ne bendrą kiprietišką tapatumą.

Pasak apžvalgininkų, svarbiausias dalykas - ar susidarys vieningas frontas, galintis atremti griežtai susitarimui prieštaraujantiems oponentams.

Klausimai, kuriuos reikia išspręsti

Valdymas

Reikia plataus sutarimo, kad nauja valstybė bus grindžiama federaliniu modeliu. Tačiau kiek laisva turės būti ši federacija?

Saugumas

35 tūkst. Turkijos pajėgų buvimas saloje kelia Kipro graikų pasipiktinimą ir nuolat primena, kad jų šalis okupuota. Daugelis Kipro turkų laiko Turkijos pajėgas gyvybiškai svarbiomis, bent jau iki to laiko, kai jie galės jaustis saugūs federaliniame Kipre.

Teritorija

Kiek žemių turi administruoti kiekviena bendruomenė?

Nuosavybė ir pabėgėliai

Tai ypač daug emocijų keliantis klausimas. Dėl konflikto maždaug 200 tūkst. kipriečių buvo priversti palikti savo namus. Susitarti dėl jų grįžimo arba deramų kompensacijų bus itin sudėtingas ir ilgas procesas.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"