TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kipras parengė planą B

2013 03 22 5:37
Kipro bankai vis dar uždaryti. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Kipras parengė naują šalies gelbėjimo planą, o Rusija, kurios valstybinės įstaigos ir piliečiai šios salos bankuose laiko milijardus, pagrasino laikytis "griežtos pozicijos" Kipro atžvilgiu. 

Kai antradienį Kipro parlamentas nepritarė tam, kad bankuose laikomi indėliai būtų apmokestinti, vakar prezidentas Nikas Anastasiadis pristatė atsarginį, vadinamąjį B planą. Pagal jį numatoma įkurti "struktūrinių investicijų fondą, kuris būtų sustiprintas lėšomis iš įvairių taupymo priemonių, nekilnojamojo turto" bei kitų šaltinių. Šis fondas būtų susietas su obligacijomis ir gamtinių dujų gavybos perspektyvomis.

Apie tokias priemones imta kalbėti, kai Kipro finansų ministrui Michalui Sariui nepavyko Maskvoje susitarti dėl Rusijos pagalbos, nes ši už didesnę paramą Nikosijai siekė perimti pelningą turtą. Finansų ministras taip pat pranešė, kad praėjusį penktadienį uždaryti bankai neveiks dar ir šį penktadienį, esą tai daroma "dėl viešojo intereso, siekiant užtikrinti finansinį stabilumą". Pirmadienis Kipre bus nedarbo diena, todėl bankai atvers duris ne anksčiau kaip antradienį, kad galimo indėlių apmokestinimo įbauginti klientai nepultų masiškai jų atsiimti.

Bankų uždarymas - didžiulis smūgis skolų slegiamam Kiprui. Jo ekonomika pernai ne tik susitraukė 2,3 proc., bet dar ir nukentėjo nuo pasaulinės finansų krizės bei glaudžių ryšių su recesijos apimta Graikija. "Negalime pirkti, negalime parduoti. Mano klientai - viešbučiai ir restoranai, o mes neįstengiame jų aprūpinti. Dabar turiu 25 darbuotojus, tačiau kitą savaitę mano parduotuvėse nebeliks produktų. Kas nutiks?" - susirūpinęs klausė Nikosijoje veikiančios šaldytų maisto produktų bendrovės direktorius Kostakis Sofoklidis.

Europos Sąjunga, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas pasiūlė Kiprui apmokestinti indėlius, kad gautų 10 mlrd. eurų paskolą, negana to, šalis pati dar turi įsipareigoti surinkti 5,8 mlrd. eurų. Įtakingos Ortodoksų bažnyčios, kuri yra didžiausia Kipre nekilnojamojo turto valdytoja, vadovas arkivyskupas Chrizostomas II jau pasiūlė vyriausybei perduoti didelę dalį Bažnyčios turto. Jį pardavus būtų surinkta nemaža suma.

Ieško pagalbos Rusijoje

Parlamentui ištarus "ne" indėlių apmokestinimo planui, Kipras puolė ieškoti pagalbos Rusijoje, nes 2011 metais Maskva jau buvo suteikusi Nikosijai 2,5 mlrd. eurų paskolą. Nors po susitikimo Maskvoje su Rusijos finansų ministru Antonu Siluanovu Kipro finansų ministras atrodė gerai nusiteikęs ir pokalbį pavadino "labai gera pradžia", netrukus tapo aišku, kad Rusija už pagalbą siekia perimti pelningą Kipro turtą. Tačiau derybos su Maskva dar nebaigtos. M.Saris tikisi, kad Rusija bent jau sušvelnins 2,5 mlrd. eurų paskolos, suteiktos Nikosijai 2011 metais, sąlygas, nes pinigai turi būti grąžinti iki 2016-ųjų. Už tai Kipras net siūlo Rusijai įsigyti jo bankų, tačiau ši susidomėjimo nerodo.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas teigia, jog dabartinis Kipro gelbėjimo planas turi klaidų, tačiau jis tikisi, kad Kipro priimtas sprendimas nepakenks Maskvos santykiams su Europos Sąjunga.

Rusijos piliečiai ir bendrovės Kipro bankuose laiko apie 31 mlrd. dolerių. Todėl D.Medvedevas perspėjo, kad Maskva laikysis "griežtos pozicijos" Kipro atžvilgiu, nes saloje užblokuotos ir Rusijos vyriausybinių įstaigų sąskaitos. "Jų pinigai užblokuoti dėl neaiškių priežasčių, nors tų lėšų šaltinis - aiškus. Šie pinigai visur deklaruoti, - pabrėžė D.Medvedevas. - Stebina tai, kad pasiūlius apmokestinti indėlius buvo užblokuoti visi Kipro bankai, įkaitant ir tuos, kurių veikloje dalyvauja Rusija. Tie bankai visiškai sveiki, jiems nekyla jokių problemų nei dėl balansų, nei dėl mokesčių." Rusijos premjeras aiškino, jog tai gali "uždėti kryžių visai Kipro bankų sistemai ir išprovokuoti daug teisinių ieškinių". "Jeigu operacijos nebus atnaujintos, gresia labai dideli nuostoliai, ką jau kalbėti apie tai, kad bus palaidota visa Kipro bankų sistema - jos paprasčiausiai nebeliks, - sakė D.Medvedevas ir pridūrė: - Štai kodėl turime laikytis gana tvirtos pozicijos dėl įvykių, susijusių su Kipru, ir Kipro skolų reguliavimo."

Vakar į Maskvą atvykus Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso Rusijos premjeras buvo dar kategoriškesnis. Jis išpeikė Europos strategiją, o pasiūlymus Kipro skolų krizei spręsti pavadino absurdiškais. D.Medvedevas pareiškė, jog ES, EK ir Kipro vyriausybė elgiasi tarsi "bulius porceliano parduotuvėje", ir pagrasino, kad Rusija atšauks sutartį su Kipru dėl dvigubo apmokestinimo.

Rusiška Kipro bendruomenė

Rusų Kipre jau priskaičiuojama 35-40 tūkstančių, ir jie vadinami naujaisiais kolonizatoriais, pasirengusiais perimti iš buvusių kolonizatorių britų viską, kas geriausia. Saloje visur plevėsuoja Rusijos vėliavos, skamba rusų kalba. Kipro gyventojai, norintys išlaikyti verslą, irgi šneka rusiškai, nes atvažiavę rusai nelinkę integruotis į vietos bendruomenę. Atvykėlių vaikai lanko mokyklas, kuriose mokoma anglų kalba, jie apsiperka prekybos centre "Slavianka", jų televizoriuose dominuoja rusiški kanalai. Iš Vokietijos rusams vežami ikrai, dešros ir silkės, o iš Rusijos - degtinė "Putinka" ir alus "Baltika" - šie gėrimai teka upėmis per vakarėlius, rengiamus jų namuose. Ant Limasolio kalvos, taip pat Pafose ir Larnakoje pridygę vilų, kuriose įsikūrę turtingi rusai. Jų sodininkais ir apsaugininkais dirba vietos gyventojai.

Kipre gyvenantys rusai įdėmiai seka Kipro ir Rusijos vyriausybių veiksmus, nes nerimauja dėl galimo savo indėlių salos bankuose apmokestinimo. Vis dėlto jie nepraranda vilties, jog Maskva vienaip ar kitaip įsikiš į tai, o Kipre neabejojama, kad jei ES pavyks priversti šalies vyriausybę imtis nepopuliarių žingsnių, Rusijos oligarchai ne tik paliks Kiprą, bet ir sugebės išsivežti savo milijardus.

Rizika Baltijos valstybių bankams

Kipro bankuose laikomi Rusijos pinigai gali būti perkelti ir į Baltijos šalis. Didžiausia tikimybė, kad didelė jų dalis nusės Latvijoje. Estijos banko "Krediidipank", kuris yra Maskvos banko padalinys, generalinio direktoriaus pavaduotojas Uku Tammaru mano, jog tokia kapitalo migracija gali tapti rizikos šaltiniu, nes į Latviją perkelti Rusijos pinigai sukels didelį pavojų jos bankininkystės sektoriui. Toks žingsnis automatiškai atkreiptų Rusijos institucijų dėmesį, mat tos šalies pareigūnams draudžiama turėti sąskaitų užsienio bankuose.

Per pastaruosius 20 metų Rusijos klientų teisėti pinigai gana dažnai keliaudavo į Baltijos valstybių bankus, ir dėl labai paprastos priežasties - juose galima lengvai susikalbėti rusiškai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"