TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kipras siekia užbaigti nesutarimus

2016 02 22 6:00
Jungtinių Tautų demilitarizuota buferinė zona vis dar dalija Kipro sostinę. Reuters/Scanpix nuotrauka

1974 metais Kipras buvo padalintas į dvi dalis: šiaurę kontroliuoja Kipro turkai, o pietus – Kipro graikai. Po ilgai trukusios politinės aklavietės pernai gegužę atsinaujino taikos derybos. Kodėl susivienijimo galima būtų tikėtis būtent dabar?

Daugelis ekspertų sako, kad postūmį šiam žingsniui galėjo suteikti praėjusį pavasarį turkiškojoje Kipro dalyje vykę prezidento rinkimai. Juo tapęs Mustafa Akinci žadėjo tarpininkauti siekiant susitarimo su pietumis. Tik pradėjęs eiti pareigas Šiaurės Kipro prezidentas panaikino įvažiavimo vizas visiems atvykstantiems į šią salos dalį. Tą jau seniai yra padariusi graikiškoji Kipro dalis.

Abi bendruomenės dabar optimistiškiau žvelgia į taikos susitarimą, nes turi lyderius, nestokojančius nei politinės valios, nei įžvalgumo sprendimui pasiekti. Prezidentai turi daug bendro: jų panašus amžius, abu gimė tame pačiame Limasolio mieste. Gruodį per televiziją jie bendrai kreipėsi į salos gyventojus ir linkėjo gražių švenčių. Vadovai tąkart užsiminė apie viltis 2016 metais pasiekti susitarimą.

Atsidūrus Nikosijos centre sunku nepastebėti konflikto ženklų. Jungtinių Tautų demilitarizuota buferinė zona vis dar dalija Kipro sostinę. Čia įkurtas visiems salos gyventojams atviras bendruomenės centras, kuriame galima išmokti graikų, turkų ir anglų kalbų. Kipriečių nesusikalbėjimas išlieka didelė kliūtis integracijai. Šio centro lankytojai sako, kad ši vieta taip pat padeda užmegzti santykius tarp skirtingų bendruomenių narių.

Nepaisant atsirandančių susitaikymo prošvaisčių, vis dar išlieka didelių kliūčių. Reikia sutarimo, kad nauja valstybė būtų grindžiama federaliniu modeliu. Tačiau kiek laisva būtų ši federacija? 35 tūkst. Turkijos kariškių buvimas saloje kelia Kipro graikų pasipiktinimą ir nuolat primena, kad jų šalis okupuota. Daugelis Kipro turkų laiko Turkijos pajėgas gyvybiškai svarbiomis, bent jau iki to laiko, kai jie galės jaustis saugūs federaliniame Kipre. Taip pat neaišku, kiek žemių turėtų administruoti kiekvieną bendruomenė. Nuosavybė ir pabėgėliai ypač daug emocijų keliantis klausimas. Dėl konflikto maždaug 200 tūkst. kipriečių buvo priversti palikti savo namus. Susitarimai dėl jų grįžimo arba deramų kompensacijų – itin sudėtingas ir ilgas procesas.

Jungtinių Tautų atstovas Aleemas Siddique mano, kad susivienijęs Kipras turėtų ne tik ekonominės naudos, bet ir taptų pavyzdžiu kitiems užsitęsusiems konfliktams spręsti. „Susivienijusios musulmonų ir krikščionių bendruomenės pasiųstų stiprų signalą pasauliui“, – sakė jis.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"