TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kipro bankai skęsta skolose

2012 04 17 6:05

Graikijos ekonomikos nuosmukis užkrėtė nedidelę Kipro valstybėlę krizės infekcija. Jei salos bankai neišsikapstys iš "blogų" paskolų liūno, gali tekti kreiptis pagalbos į Europos Sąjungą (ES) ir Tarptautinį valiutos fondą (TVF).

65 metų Michalis Sarris, buvęs Kipro finansų ministras ir Pasaulio banko ekonomistas, per kelis mėnesius mėgins surasti investuotojų, kurie sutiktų paaukoti 1,8 mlrd. eurų antrajam pagal dydį Viduržemio jūros salos bankui "Cyprus Popular".

Dabartiniam banko vadovui ši užduotis bus nelengva ne tik todėl, kad Kipro ekonomikos reikalai pašliję: iki birželio pabaigos visi Europos bankai turi parodyti, kad jie turi pakankamai kapitalo išgyventi. Tos finansinės institucijos, kurios nepateiks jokių aiškių įrodymų, bus priverstos kreiptis į savo vyriausybes arba apskritai nutraukti veiklą.

Jei taip nutiktų Kiprui, kraštas pakliūtų į rimtą bėdą, mat visa ekonomika sukasi aplink finansines paslaugas, maži mokesčiai pritraukia rusų, europiečių kompanijų, kurios iš ten tiesia savo verslo kelius į Vidurio Rytus ir Afriką. Be to, euro zona, virš kurios kaupiasi nauji audros debesys, patirtų dar vieną smūgį, mat neaiški Kipro bankų ir valstybės finansų padėtis gali priversti pagalbos ieškoti pas tarptautinius partnerius.

Pagal TVF, Kipro bankai turi 152 mlrd. eurų "blogų" paskolų, ši suma aštuonis kartus viršija krašto bendrąjį vidaus produktą (BVP). Panašus milžiniškas pažeidžiamumas finansiniams šokams suniokojo visą Airijos ekonomiką. Artimi ryšiai su Graikija bei bendra kalba lėmė, kad Kipro bankai graikų verslininkams ir vartotojams teikė paskolas, užsikrovė graikų vyriausybės skolų naštą.

Didžiausias salos komercinis Kipro bankas turi 2,4 mlrd. eurų vertės Graikijos obligacijų, o antras pagal dydį bankas "Cyprus Popular" - 3,4 mlrd. eurų. Abiem atvejais šių obligacijų vertė gerokai viršija kitų įsigytų valstybinių obligacijų vertę kartu sudėjus. Praėjusiais metais Kipro bankas patyrė milijardo eurų, o "Cyprus Popular" - 2,5 mlrd. eurų nuostolį.

Kipras daugeliu atveju labai skiriasi nuo likusios Europos. Graikiškai kalbanti salos dalis priklauso euro zonai nuo 2008 metų, joje gyvena vos 790 tūkst. žmonių. Toliausiai į rytus nutolęs Europos Sąjungos (ES) taškas yra kur kas arčiau Beiruto nei Atėnų. Be to, tai vienintelė ES narė, kurioje vis dar veikia Jungtinių Tautų taikos palaikymo misija, o dulkėta sostinė Nikosija išlieka padalyta.

Kadaise Kipre savo finansinius reikalus tvarkėsi Jugoslavijos vadovas Slobodanas Miloševičius. Tačiau finansinį sektorių reguliuojantis centrinis bankas įvykdė švarinimosi kampaniją ir 2004 metais Kipras įstojo į ES. Užsienio diplomatai sako, kad dabar sala laikoma įteisintu bankininkystės centru. Priešingai nei Graikija, Kipras vadinamas verslui palankia valstybe. Nuo 1974-ųjų karo salos ekonomika augo beveik be pertraukos iki 2009 metų, o biudžetas būdavo perteklinis.

Iki krizės kraštas kaip magnetas traukė užsienio darbuotojus, mat nedarbas buvo mažesnis nei 4 procentai. Vietiniai juokaudavo, kad užtenka išlipti iš lėktuvo ir rasi darbą.

Tačiau nuo 2009-ųjų, kai Graikijoje įsiautėjo krizė, Kipro bankai užnešė infekciją. 2011 metais biudžeto deficitas išaugo iki 7 proc. BVP, o kelis kartus sumažinus kredito reitingus šalis nebegali prekiauti obligacijomis atviroje rinkoje. Nedarbas išaugo iki 10 proc., rodiklis vis dar mažesnis nei ES vidurkis, bet gerokai aukštesnis, nei įpratę kipriečiai. Pavyzdžiui, 27 pokalbiuose dėl darbo dalyvavusi salos gyventoja Elena Liasi darbo neranda jau pusantrų metų. Ji, jos 12 metų sūnus ir vyras gyvena iš sutuoktinio algos, kuri siekia maždaug 1000 eurų per mėnesį.

Visuomenės nusivylimą ir pyktį kursto ne tik finansinė padėtis. Iki šiol bent kartą per savaitę Kipre dingsta elektra. Darbininkai skuba baigti pagrindinės salos elektrinės, kurioje praėjusiais metais įvyko sprogimas, remontą iki vasaros, kai žmonės nebegalės išsiversti be oro kondicionierių. Žmonės piktinasi valstybinės jėgainės neefektyvumu ir vyriausybe, kuri tuomet leido konfiskuotus nelegalius ginklus saugoti karinėje bazėje netoli elektrinės. Po sprogimo kipriečiai net išėjo į gatves protestuoti - labai retas atvejis šiame krašte.

Vakarų Europos masteliais 1,8 mlrd. eurų kapitalas, kurio reikia bankui "Cyprus Popular", nėra didelė suma, tai sudaro 12 proc. Kipro BVP. Pavyzdžiui, Airijos vyriausybei prireiktų pusei BVP prilygstančios sumos, kad galėtų išgelbėti savo didžiausius bankus. Tačiau nors padėtis dabar suvaldoma, viskas gali netikėtai pasikeisti ir kipriečiai baiminasi, kad teks prašyti tarptautinės pagalbos. Tokiu atveju ES reikalautų, kad Kipras pakeltų savo 10 proc. korporacijų pelno mokestį. Tai pats svarbiausias ekonomikos, grįstos finansinėmis ir verslo paslaugomis, instrumentas.

Praėjusiais metais Kipras pagalbos kreipėsi ne į ES, bet į Rusiją, kuri paskolino 2,5 mlrd. eurų su 4,5 proc. palūkanomis. Rusijos motyvai šiuo atveju neaiškūs. Viena vertus, akivaizdu, kad Maskva saugo Kipre veikiančių rusų kompanijų interesus ir padeda savo artimiausiai sąjungininkei visoje ES. Antra vertus, Rusija tikriausiai tikisi gauti išskirtines teises į gamtinių dujų klodus prie Kipro krantų. Nikosijos valdžia tai neigia.

Bet kokiu atveju Rusija dabar reikalingų 1,8 mlrd. eurų gali ir pagailėti. Krašto biurokratai baiminasi baisiausio. "Mūsų patraukli mokesčių sistema nieko nereikštų be stipraus bankininkystės sektoriaus. Kipro ekonomika atsidurtų toje pačioje padėtyje kaip prieš nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės 1960 metais", - aiškino M.Sarris.

"The New York Times", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"