TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kipro krizė kelia grėsmę ES legitimumui

2013 03 22 14:56
Rusijos premjeras D.Medvedevas atrodė siekiantis pabrėžti ES nesėkmes sprendžiant Kipro problemą, kaltindamas Bendriją elgiantis "kaip bulius porceliano parduotuvėje." / Reuters/Scanpix nuotrauka

Atmesdamas Europos Sąjungos (ES) pasiūlytas finansinio gelbėjimo programos sąlygas ir kreipdamasis pagalbos į Rusiją, Kipras pademonstravo didėjantį nusivylimą ir blėstantį solidarumą bloke, kuris turėjo atnešti santarvę Senajame žemyne po Antrojo pasaulinio karo.

Sumaištis dėl gelbėjimo plano, kurį Kipro parlamentas griežtai atmetė antradienį, daugeliui padidino abejones dėl vieningos Europos projekto legitimumo, ypač kurstomas nuogąstavimų dėl Vokietijos dominavimo bei pavojaus valstybių suverenumui.

Pagalbos laukia iš Rusijos

Neįprastas demaršas, kurį pademonstravo ES narė, paprašiusi pagalbos iš Šaltojo karo laikų priešininkės, kelia rimtų klausimų, kiek Europa yra pajėgi ir pasiryžusi pasirūpinti savais reikalais.

"Manau, yra aiškus pavojus, kad Kipras bus gelbstimas Rusijos, o euro zona bus laikoma mažiau patikima, nepajėgi išgelbėti Kipro", - sakė Pietryčių Europos reikalų ekspertas Vasilis Monastiriotis, dirbantis Londono ekonomikos mokykloje.

"Tai sukels daug klausimų dėl Europos Sąjungos legitimumo, - pažymėjo jis. - Šalys gali prašyti finansinės pagalbos iš Kinijos arba arabų valstybių, o tai gali dezintegruoti Europos Sąjungą, paversti ją mažiau aktualia institucija."

Kai prieš penkerius metus ištikusi finansų krizė sukėlė didelį spaudimą prasiskolinusioms šalims, tokioms kaip Graikija, Portugalija ar Airija, finansinio gelbėjimo programos tapo ne vien ekonominiu, bet ir politiniu klausimu.

Turtingoji Vokietija įgijo savotiško baubo įvaizdį dėl savo reikalavimo vykdyti griežto taupymo priemones mainais į finansinę pagalbą.

Kiprui taip pat buvo pasiūlyta imtis skausmingų priemonių, įskaitant precedento neturintį reikalavimą, kad Nikosija nurėžtų dalį nuo jos bankuose laikomų indėlių, tokiu būdu prisidedant prie finansinio gelbėjimo programos.

Įtakingi Europos Parlamento nariai ketvirtadienį paskelbė pavojaus signalą dėl galimo scenarijaus, kad Rusijai bus leista gelbėti šalį, kurios ekonomika sudaro vos 0,2 proc. euro zonos bendrojo vidaus produkto.

Daug Rusijos privačių ir juridinių subjektų turi verslo interesų toje saloje ir laiko didelius indėlius jos bankuose, o Maskvai, gaunančiai dideles pajamas už parduodamą naftą ir dujas, nebūtų sunku pratęsti 2,5 mlrd. eurų (8,6 mlrd. litų) paskolos, kurią ji suteikė Kiprui 2011-metais, grąžinimo terminą bei nustatyti mažesnes palūkanas.

Analitikai prognozuoja, kad mainais į naują paskolą arba vieno iš paliegusių Kipro bankų perėmimą Rusija gali pareikalauti savo dalies eksploatuojant gamtinių dujų išteklius, kurie buvo atrasti Viduržemio jūroje netoli šios salos krantų.

"Mums reikia europinio, o ne išorinio Kipro problemos sprendimo", - sakoma įvairioms politinėms stovykloms atstovaujančių Europos Parlamento narių paskelbtame pranešime.

Kliūtis - Vokietija

Neabejotina, kad didžiausia kliūtis greitam susitarimui yra Vokietija.

Vokietijos vyriausybės pareigūnai, įskaitant kanclerę Angelą Merkel, žino, kad šalies žmonėms bus sunku iškišti Kipro gelbėjimo idėją.

Kitaip nei Graikijos, Italijos arba Ispanijos atveju, Vokietijos rinkėjai menkai teužjaučia šalį, kuri yra laikoma rojumi vengiantiems mokesčių ir prieglobsčiu abejotinos kilmės lėšoms, sukauptoms įtartinų Rusijos oligarchų.

Dėl šios priežasties A.Merkel lieka mažai erdvės laviruoti savo namuose, juolab kai ji siekia būti perrinkta vėliau šiais metais.

Opozicijoje esantys Vokietijos socialdemokratai taip pat tvirtino, kad Kiprui reikia keisti savo verslo modelį, tačiau perspėjo dėl pavojų, jeigu tos šalies problemos sprendimas bus vilkinamas.

"Ši krizė daro didelę papildomą žalą, - sakė Europos Parlamento socialdemokratų frakcijos atstovas Michaelis Rothas. - Europa išgyvena tikėjimo ir solidarumo krizę, o tuo metu, kai reikia didesnio solidarumo, toną užduoda buhalteriai."

Pasak M.Rotho, šią problemą didžia dalimi lemia klaidingas suvokimas abiejose barikadų pusėse.

Vokiečiams reikia priminti, kad jie gavo naudos iš bendros Europos ekonomikos krizės, lėmusios žemas palūkanų normas. Tuo tarpu graikai, airiai ir kipriečiai turi pripažinti, kad gelbėjimo paketus sudaro ne vien diržų veržimas, bet ir didelė finansinė pagalba.

Kipre didžiausią pasipiktinimą sukėlė pasiūlymas apmokestinti eilių bankų indėlininkų sąskaitas. Daugelis tokį žingsnį laiko neįsivaizduojamu Europoje, kur indėliams iki 100 tūkst. eurų taikoma įstatymų numatyta apsauga. Kipro vyriausybė buvo linkusi pritarti šiam planui, tačiau įsiplieskę protestai gatvėse antradienį paskatino parlamentą pakeisti poziciją 180 laipsnių.

Senka kantrybė

Kai kurie ekspertai pažymi, kad šia problemą apsunkina Europos jaučiamas nepalankumas Kiprui.

"Manau, kantrybė senka taip pat dėl kitų Kipro problemų, tokių kaip jo nesugebėjimas susitaikyti su (turkiška) šiaure ir mokesčių vengimą skatinanti strategija", - sakė Berlyne įsikūrusios nepriklausomos Vokietijos užsienio santykių tarybos politologas Josefas Janningas. Kipras nesutiko daryti nuolaidų per užsitęsusias derybas dėl galimybės politinėmis priemonėmis išspręsti turkiškojo separatistinio Šiaurės Kipro, kurį Nikosija atsisako pripažinti, problemą.

Konservatyvios pakraipos Vokietijos dienraštis "Frankfurter Allgemeine Zeitung", populiarus valdžios ir verslo sluoksniuose, ketvirtadienį kaltino Kiprą mėginant šantažuoti ES ir perspėjo, jog jeigu Nikosijos taktika pasiteisins, jos pavyzdžiu gali pasekti kitos šalys, tokios kaip Graikija, Portugalija, Ispanija, Italija ir Airija.

"Jeigu ši šantažo strategija Kipre suveiktų, tuomet iš tikrųjų kiltų domino efektas, - perspėjo laikraštis. - Visos (finansinio) gelbėjimo politikos pagrindas, kurį galima apibendrinti kaip idėją, jog solidarumas lemia (ekonominį) tvarumą, netektų pasitikėjimo."

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy neminėjo A.Merkel arba Vokietijos, tačiau kalbėdamasis su žurnalistais kritikavo Kiprui pasiūlytą planą, sakydamas, kad jis "nusistatęs prieš žmonių santaupų praradimą, nes jie niekaip nėra atsakingi šiuo atveju."

Ekspertai pažymi, jog Ispanijos politikai nerimauja dėl Kiprui siūlomo susitarimo padarinių, tačiau kol kas nepanikuoja.

"Dėl įvairių ekonominių skirtumų tarp abiejų šalių kol kas nepastebėjome didesnio (krizės) persimetimo į Ispaniją dėl šio susitarimo. Tačiau baiminamasi, kad ši sutartis gali lemti bendrai mažėjantį pasitikėjimą Ispanijos bankais, o tai gali vesti į politines problemas ateityje", - sakė Madride veikiančios IESE verslo mokyklos ekonomikos profesorius Mortenas Olsenas.

Duodamas interviu "Frankfurter Allgemeine Zeitung", Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas atrodė siekiantis pabrėžti ES nesėkmes sprendžiant Kipro problemą, kaltindamas Bendriją elgiantis "kaip bulius porceliano parduotuvėje".

Rusijos lyderis Europos pasiūlymą apmokestinti Kipro indėlius prilygino sovietinei sistemai, "kuri apiplėšinėjo gyventojus per daug nesukdama galvos".

BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"