TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kipro parlamentas atmetė finansinio gelbėjimo programą

2013 03 20 8:20
Daugelis Kipro gyventojų palaikė parlamentarų sprendimą. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Įtūžę Kipro įstatymų leidėjai antradienį vakare atmetė finansinio gelbėjimo programos, turinčios išgelbėti Kiprą nuo bankroto, sąlygas, vadindami šantažu sudarytą sutartį su skolintojų trejetu.

"Teisės aktas atmestas", - pareiškė parlamento pirmininkas Janakis Omiras, o tūkstančiai protestuotojų, reikalavusių, kad įstatymų leidėjai atmestų sunkiai pakeliamas priemones, pratrūko džiaugsmu prie parlamento pastato Nikosijoje.

J.Omiras nurodė, kad prieš šią sutartį balsavo 36 deputatai, o 19 susilaikė. Nei vienas įstatymų leidėjas jai nepritarė.

Žiniasklaida pranešė, jog vyriausybė dabar mėgins iš naujo mėgins tartis su skolintojų trejetu: Europos Sąjunga (ES), Europos centriniu banku (ECB) ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF).

Tuo pačiu bus ieškoma galimybių sumažinti 5,8 mlrd. eurų (20 mlrd. litų) biudžeto deficitą - leidžiant obligacijas, restruktūrizuojant bankus ir mėginant pritraukti daugiau investicijų iš Rusijos.

J.Omiras, kuris priklauso socialistų partijai "Edek", anksčiau sakė deputatams: "Gali būti tik vienas atsakymas: ne šantažui."

"Privalome reikalauti, kad dėl šios sutarties būtų deramasi iš naujo. Jeigu priimsime šį mokestį, nebus jokių užsienio investuotojų, kurie norėtų čia laikyti pinigus", - perspėjo jis.

Prie parlamento susirinkusi ne mažiau įpykusi minia reikalavo balsuoti prieš tą susitarimą ir laikė plakatus, kuriuose buvo perspėjama, kad vėliau gali ateiti kitų finansiškai silpnų šalių, tokių kaip Italija ar Ispanija, eilė.

Pagal 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) pagalbos paketo sąlygas, kurios šeštadienį buvo sutartos su euro zonos partneriais, buvo pasiūlytas prieštaringai vertinamas bent 6,75 proc. mokestis visiems Kipro bankuose laikomiems indėliams.

Parlamento finansų komitetas, siekdamas, kad sutartis taptų priimtinesnė, antradienį pasiūlė netaikyti šio mokesčio mažesniems nei 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų), tačiau 20-100 tūkst. eurų (69-345 tūkst. litų) indėlius apmokestinti 6,75 proc., o didesnius - 9,9 proc. tarifu.

Šie pakeitimai nebuvo pakankami įtikinti įstatymų leidėjams: 19 prezidento Niko Anastasiadžio partijos narių balsuojant susilaikė, o kiti balsavo prieš tokius planus.

Prezidentas sušaukė skubų pasitarimą

Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis trečiadienį sušaukė skubų partijų lyderių pasitarimą, kurio metu bus karštligiškai ieškoma įgyvendinamo atsarginio plano, parlamentarams atmetus Europos Sąjungos (ES) finansinės pagalbos sąlygas.

Prezidentūra paskelbė, kad N.Anastasiadis "visiškai gerbia" šį sprendimą ir kad telefonu "konstruktyviai" pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Kipro žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad sala siekia alternatyvaus finansavimo.

N.Anastasiadis sušaukė skubų partijų lyderių pasitarimą trečiadienį ryte, "alternatyviems planams išnagrinėti, kad būtų galima imtis spręsti situaciją, kuri gali susidaryti po ... parlamento balsavimo".

Vėliau antradienį euro zonos finansų ministrai sakė, jog tebėra pasirengę padėti Kiprui.

"Patvirtinu, kad Euro grupė yra pasirengusi padėti Kiprui dėl jo pastangų (vykdyti) reformas", - sakoma trumpame olandų finansų ministro Jeroeno Dijsselbloemo pareiškime.

J.Dijsselbloemas, kuris vadovauja šiai grupei, neužsiminė, kokį kitą žingsnį 17 narių euro zona galėtų žengti, kad padėtų Kiprui.

Tuo tarpu Vokietija, kuri laikėsi labai griežtos pozicijos dėl pagalbos Kiprui, sakė apgailestaujanti dėl Kipro parlamento balsavimo rezultatų ir perspėjo Nikosiją nesirinkti lengvos išeities.

"Kad gelbėjimo planas egzistuotų, mums reikia patikimo būdo žinoti, kaip Kipras atgaus prieigą prie finansų rinkų. Kol kas skola yra per didelė ... Ji turi būti sumažinta", - interviu televizijai sakė vokiečių finansų ministras Wolfgangas Schaeuble.

Perspėjęs nedaryti "neatsakingų sprendimų", W.Schaeuble sakė, kad "situacija yra rimta, bet tai neturėtų skatinti mūsų daryti sprendimus, kurie neturi prasmės".

Europos centrinis bankas (ECB) nurodė, kad toliau teiks finansinę paramą Kipro bankams, o vienas euro zonos pareigūnas sakė, kad dabar Nikosija turėtų pateikti "lygiaverčio poveikio kontrapasiūlymą".

Kipro žiniasklaida pranešė, kad vyriausybė ieškos kitų būdų 5,8 mlrd. eurų trūkumui kompensuoti ir kad tarp galimybių yra obligacijų išleidimas, bankų restruktūrizavimas ir bandymai užsitikrinti daugiau investicijų iš Rusijos.

Baimindamasis masinio indėlių atsiėmimo Kipras uždarė savo bankus mažiausiai iki ketvirtadienio. Tiek pat nedirbs ir salos vertybinių popierių birža.

Atsižvelgiant į naujausius įvykius neaišku, ar šios institucijos išvis šią savaitę bus atidarytos.

BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"