TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kipro pinigai teka į Latviją

2013 04 16 6:02
Kipro prezidentas N.Anastasiadis ir Maskvos banko valdybos pirmininkas Michailas Kuznecovas per verslo forumą Limasolyje. /AFP/Scanpix nuotrauka

Rusų pinigai iš Kipro bankų jau plūsta į Latviją, o salos vyriausybė žada suteikti rusams Kipro pilietybę kaip kompensaciją už patirtus nuostolius. Taip jie taptų ir Europos Sąjungos piliečiais.

Kad su Kipru konkuruojančios šalys skuba kviesti Kipre įstrigusius Rusijos pinigus, rašo britų dienraštis "The Financial Times". Tačiau oficialiai Ryga skelbia, jog to nėra, nes tai nenaudinga valstybei, ketinančiai nuo kitų metų įsivesti eurą.

"Šiuo metu mes nepastebime, kad rusiški pinigai tekėtų į Latviją, ir neketiname konkuruoti dėl šių pinigų", - duodamas interviu britų dienraščiui sakė Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis. Kipro teisininkai, dirbantys su klientais iš Rusijos, teigia, kad vos tik buvo paskelbtas Kipro gelbėjimo planas, jau po kelių valandų su jais susisiekė Latvijos bankai. "The Financial Times" rašo, kad pinigai jau plūsta, nes "Latvija trokšta rusų indėlių".

Jau vasario pabaigoje bendra indėlių suma Latvijos bankuose sudarė 12,7 mlrd. latų (18 mlrd. eurų), iš kurių 49 proc. priklausė ne Latvijos gyventojams. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, 80-90 proc. latviams nepriklausančių indėlių yra atkeliavę iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos, be to, tokių indėlių suma vis didėja. Tai aiškinama tuo, kad Nepriklausomų Valstybių Sandraugos piliečiai perkelia savo indėlius iš euro zonos, kurios bankai, pirmiausia Kipro, yra patekę į sunkią padėtį.

Latvija susidomėjo ir kovotojai su korupcija. Ši šalis jų dėmesį patraukė, kai buvo paskelbta, kad jos bankai yra susiję su afera, kurią demaskavo Rusijos teisininkas Sergejus Magnickis, taip pat - su "Kirgizstano byla". "Atrodo, kad Latvija labai džiaugiasi galėdama priimti pinigus iš buvusios SSRS, t. y. iš vietų, kur rizika plauti pinigus didesnė. Po Kipro įvykių tai turi kelti nerimą", - aiškino Londone įsikūrusios antikorupcinės organizacijos "Global Witness" analitikas Tomas Mayne'as.

Latvijos valdžia tai neigia aiškindama, kad ji sugriežtino taisykles ir taip sukūrė užkardą plauti pinigus per šią šalį, o tiems bankams, kuriuose dominuoja ne Latvijos gyventojų indėliai, taikomi dar griežtesni reikalavimai.

Tačiau kai kurios euro zonos šalys jau ima abejoti, ar verta priimti į savo tarpą Latviją. O ir Latvijos premjerui V.Dombrovskiui teks įtikinėti pačius latvius, kad jiems verta stoti į klubą, kuris su savo mažesniais partneriais gali pasielgti taip, kaip pasielgė su Kipru.

Ribojamas kapitalo judėjimas

Kad pristabdytų pinigų nutekėjimą, Kipro finansų ministerija sugriežtino kapitalo judėjimo taisykles. Be specialaus Kipro centrinio banko leidimo galima išmokėti tik iki 300 tūkst. eurų, o tokių sumų pervedimai yra uždrausti. Fiziniams asmenims per mėnesį leidžiama pervesti tik iki 2000 eurų, o juridiniams - iki 10 tūkstančių. Tai padaryta dėl to, kad praėjusią savaitę Kipro bankų indėlininkai masiškai bandė pervesti pinigus iš savo sąskaitų arba suskaidyti savo indėlius į mažesnius - iki tol tai buvo leidžiama. Taip pat uždrausta vieno banko klientams atsidaryti sąskaitas kituose salos bankuose.

Pinigų pervedimas į užsienį uždraustas, išimtis padaryta tik toms sumoms, kurios skiriamos darbuotojų atlyginimams arba yra reikalingos sumokėti už mokslą. Tačiau ir tam reikia pateikti paaiškinamuosius dokumentus, jei suma ne didesnė kaip 20 tūkst. eurų. Jei ji didesnė - dar būtinas ir Kipro centrinio banko leidimas. Išvykstantieji į užsienį gali pasiimti tik iki 2000 eurų.

Toks pinigų Kipro bankuose užblokavimas paskatino įvairių bendrovių, kurios skelbiasi galinčios pervesti į užsienį indėlius už 40 proc. turimo indėlio sumos, kūrimąsi. Pirmiausia tai skiriama klientams iš Rusijos, tikinant, kad taip jie galės atgauti 60 proc. Kipre laikomų savo pinigų, tačiau jų turimas indėlis turi būti solidus. Pavyzdžiui, bendrovė "Cyposit" imasi darbo tik tuomet, kai indėlis ne mažesnis nei 1 mln. eurų.

Kipro pilietybė

Kipro valdžia nutarė pasiūlyti pilietybę tiems indėlininkams, kurie kilus krizei saloje prarado daugiau kaip 3 mln. eurų. Tai būtų jiems savotiška kompensacija už patirtus nuostolius. Pirmiausia ją gautų rusai.

Manoma, kad rusai Kipre laiko 5-31 mlrd. eurų, todėl Maskva įtūžo paaiškėjus, kad jos indėlininkai neteks dalies pinigų pagal "apkarpymą", kurio Europos Sąjunga pareikalavo mainais į suteiktą paskolą. Tad Kipro vyriausybė ir "aiškinasi įvairius scenarijus", pagal kuriuos bankų akcininkams, obligacijų turėtojams bei indėlininkams būtų kompensuota dalis nuostolių.

Kad tokiems indėlininkams bus išduoti Kipro pasai, šalies prezidentas Nikas Anastasiadis pareiškė kalbėdamas per Rusijos verslo konferenciją, savaitgalį vykusią pajūrio kurorte Limasolyje. Prezidentas sakė, kad sprendimas bus priimtas skubos tvarka - ministrai tai ketina padaryti per dvi dienas pradedant nuo pirmadienio.

N.Anastasiadis taip pat pakvietė Rusijos energetikos bendroves dalyvauti angliavandenilių gavybos iš telkinių projektuose. Šie telkiniai atrasti prie Kipro pietinių krantų. Būtent su jais Kipras sieja savo ekonomikos atsigavimo viltis. "Mano vyriausybė pasiryžusi skubiai apsvarstyti ir įgyvendinti visus reikalingus žingsnius, kad Kipras taptų Viduržemio jūros rytų energetikos centru. Dėl to raginu daugiau Rusijos bendrovių, susijusių su naftos ir dujų pramone, pademonstruoti susidomėjimą ir prisidėti išnaudojant dideles Kipro energetikos sektoriaus perspektyvas", - sakė Kipro prezidentas. Jis pareiškė tikintis, kad Rusijos ir Kipro verslo ryšiai išliks stiprūs.

"The Financial Times", "Kommersant", AFP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"