TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kipro prezidentas iškrito iš tolesnės kovos

2008 02 19 0:00
Rinkimų kovą tęsiantis komunistų lyderis D.Christofijus į rinkimus atėjo kartu su anūku.
AFP/Scanpix nuotrauka

Dabartinis Kipro prezidentas Tasas Papadopulas nesugebėjo patekti į antrąjį valstybės vadovo rinkimų, galinčių tapti lemtingais sprendžiant salos suvienijimo problemą, ratą.

Pagal balsavimo rezultatus, jis pirmajame rate užėmė trečiąją vietą po buvusio užsienio reikalų ministro Joanio Kasulidžio ir parlamento pirmininko Demetrio Christofijo, kurie tęs kovą dėl prezidento posto sekmadienį, vasario 24 dieną.

Už T.Papadopulą balsavo 31,79 proc. rinkėjų, tuo tarpu J.Kasulidis gavo 33,51 proc., o komunistų partijos lyderis D.Christofijas - 32,29 proc. balsų. T.Papadopulas prisipažino pralaimėjęs ir pasveikino varžovus, iškovojusius pergalę. Visi trys kandidatai deklaravo siekį iš naujo derėtis su Kipro turkais, 1974 metais paskelbusiais savo respubliką Kipro šiaurėje. Visi pretendentai į prezidento postą teigė, kad sieks salos suvienijimo. Tačiau šį kartą rinkėjai neparėmė itin griežtos T.Papadopulo pozicijos šiuo klausimu.

2004 metais dauguma Kipre gyvenančių graikų balsavo prieš Jungtinių Tautų (JT) pasiūlytą salos suvienijimo planą. Turkija pripažįsta tik tos Kipro dalies, kurioje gyvena turkai, valdžią ir laiko ten apie 30 tūkst. savo kariškių. Tikimasi, kad nežiūrint į tai, kas bus išrinktas prezidentu, mėginant sureguliuoti politinę padėtį saloje bus pasiekta ryškaus pagerėjimo.

Ši Viduržemio jūros sala į graikų ir turkų dalis yra padalyta nuo 1974 metų, kai Turkija, reaguodama į Atėnų surežisuotą perversmą siekiant suvienyti ją su Graikija, įsiveržė į salos šiaurinį trečdalį. 1983 metais buvo paskelbta Šiaurės Kipro turkų respublikos nepriklausomybė. Naujosios valstybės nepripažino nė viena pasaulio bendrijos narė, išskyrus Turkiją. Jau seniai mėginama suvienyti šalį, bet kol kas šios pastangos bevaisės.

Tarptautiniai tarpininkai T.Papadopulą laiko atsakingu už tai, kad Kipro graikai 2004 metais per referendumą atmetė JT gaires salai vėl suvienyti. Kipro turkai balsavo už šį planą. Vienas ir D.Christofijaus, ir J.Kasulidžio rinkimų kampanijos punktų - kontaktų su Kipro turkais atnaujinimas ir abipusis noras sureguliuoti politinę padėtį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"