TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kipro viltis - dujos

2013 04 18 4:52
Ateityje Kipras per metus iš dujų galėtų gauti 4 mlrd. eurų pajamų. /cyprusgasnews.com nuotrauka

Kipras, ėmęs eksploatuoti savo šelfe rastus gamtinių dujų telkinius, galėtų uždirbti iki 4 mlrd. eurų per metus. Taip prognozuoja neseniai įkurtos Nacionalinės angliavandenilių kompanijos vadovas Charlesas Ellinasas.

Duodamas interviu Kipro valstybiniam radijui Ch.Ellinasas sakė, kad vien Kiprui priklausančioje šelfo ekonominėje zonoje esančios dujos sudaro 20 tūkst. kubinių metrų, todėl ėmus eksportuoti šių telkinių dujas per 20-25 metus būtų galima uždirbti 400 mlrd. eurų. "Net jei valstybė gautų tik 25 proc. šių pajamų, nes reikės pasirašyti sutartis ir dalintis pelną, jos daliai teks 4 mlrd. eurų per metus", - sakė Ch.Ellinasas.

Bandomieji gręžiniai pasiteisino

2011 metų pabaigoje amerikiečių bendrovė "Noble Energy" padarė pirmą bandomąjį gręžinį vienoje šelfo vietoje ir pranešė, kad, pirminiais duomenimis, jame galėtų būti nuo 140 iki 230 mlrd. kubinių metrų dujų. Telkinys buvo pavadintas Afroditės vardu. Amerikiečių bendrovė informavo, jog šio birželio pabaigoje ketina išgręžti dar vieną gręžinį ir mano, kad jau rudenį bus žinomos tikslios jame esančios angliavandenilių atsargos.

Kipro valdžia ekonomikos atsigavimą jau sieja su gamtinių dujų gavyba ir tikisi, kad būtent jos ateityje lems visos salos klestėjimą. Vyriausybė jau išdavė leidimus atlikti dujų žvalgybą savo šelfe ir kitoms užsienio bendrovėms - Italijos "Eni", Prancūzijos "Total" bei Pietų Korėjos "Kogaz".

JAV dienraštis "The New York Times" rašo, kad neoficialiai savo pagalbos programą Kiprui buvo pasiūlęs ir Rusijos "Gazprom". Koncernas duos pinigų salos ekonomikai atkurti, jei Kipras suteiks Rusijos dujų gigantui teisę ištirti dujų telkinius Viduržemio jūroje. Pats "Gazprom" atsisakė šią informaciją patvirtinti, tačiau neatmetama galimybė, kad "asmeniškai su Vladimiru Putinu glaudžiai susijusi Rusijos kompanija nepraleis progos išnaudoti nesutarimus Europos viduje, kad sustiprintų savo padėtį ir įtaką", - rašo dienraštis.

Ch.Ellinasas mano, kad pirmosios dujos iš rastų telkinių galėtų pasiekti salą ne anksčiau kaip 2018-aisiais. Vyriausybė planuoja dujotiekio tiesimą iki Kipro krantų ir terminalo baigti 2019-2020 metais. Šie darbai valstybei kainuos 10 mlrd. eurų. Užtat Kipro pietinėje pakrantėje esantis Vasiliko rajonas, kuriame ir bus įrengtas terminalas bei kiti būtini naftos-dujų komplekso funkcionavimo objektai, jau 2020-2025 metais taps visos Europos "energetiniu mazgu".

Tačiau didele kliūtimi naudojant Afroditės telkinį gali tapti politika. Bet koks Kipro Respublikos eksporto sandoris gali sukelti Ankaros pyktį. Dar vykstant deryboms dėl pagalbos Kiprui Turkija įspėjo, kad salos šiaurėje gyvenantys Kipro turkai turi tokias pačias teises į salos gamtos išteklius, kaip ir jame gyvenantys graikai. Todėl visus spendimus teks priimti atsižvelgiant ir į jų nuomonę bei interesus.

Suskaičiuoti nuostoliai

Kiprui kuriant planus dėl dujų, Europos Komisija suskaičiavo, kokių nuostolių patirs salos bankai ir jų indėlininkai dėl restruktūrizavimo. Du didžiausi šalies bankai - "Bank of Cyprus" ir "Laiki Bank" - praras iki 8,3 mlrd. eurų. Tačiau Kipro laikraštis "Cyprus Mail" rašo, kad, atsižvelgiant į neigiamus padarinius, kurių sukels bankų restruktūrizavimas, paveiksiantis ir bankų akcininkus, ir smulkiuosius indėlininkus, bendra nuostolių suma gali siekti ir 10,6 mlrd. eurų.

Reforma numato, kad "Bank of Cyprus" bus sujungtas su potencialiai pelningu "Laiki Bank", o vėliau iš sąskaitų, kurios yra didesnės nei 100 tūkst. eurų, bus nurašyta daugiau nei trečdalis sumos. Kita didelių sąskaitų dalis bus konvertuota į "Bank of Cyprus akcijas, dar viena dalis - įšaldyta. Tad indėlininkai netrukdomai galės disponuoti dešimtadaliu turėto indėlio. Nenukentės tik mažesni nei 100 tūkst. eurų indėliai.

Atlikti bankų reformą tarptautiniai kreditoriai iškėlė kaip vieną iš sąlygų suteikiant Kiprui finansinę pagalbą. Tarptautinis valiutos fondas, Europos centrinis bankas ir Europos Komisija skyrė Kiprui 10 mlrd. eurų kreditą, tačiau Europos Komisija apskaičiavo, kad išlaikyti Kipro ekonomikai iki 2016 metų reikės 23 mlrd. eurų.

Reuters, "The New York Times", "Cyprus Mail", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"