TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kirgizija: dvi revoliucijos, bet šalis neklesti

2015 04 07 6:00
Kirgizijos visuomenė yra nusivylusi valdžia. sulynzan2012.blogspot.com nuotrauka

Šiemet Kirgizija mini vadinamosios Tulpių revoliucijos dešimtąsias ir Kirgizijos antrosios revoliucijos penktąsias metines. Analitikai pastebi, jog įgyvendinant ekonomines ir politines reformas bei mėginant įtvirtinti parlamentinės demokratijos santvarką stiprėja visuomenės nusivylimas ir vis labiau reiškiasi Rusijos įtaka.

2005 metais kovo 24-ąją per Tulpių revoliuciją buvo nuverstas 15 metų valdęs prezidentas Askaras Akajevas. Nauju šalies vadovu tapęs Kurmanbekas Bakijevas greitai pamiršo demokratinius šūkius ir po penkerių metų jį ištiko pirmtako likimas. 2010 metų balandžio 7 dieną per protestuotojų minios susirėmimus su policija žuvo daugiau nei 80 žmonių. Iš viso per antrąją revoliuciją žuvo šimtai žmonių, tūkstančiai buvo sužeisti.

Abiejų įvykių sukaktys sutapo su dabartinio prezidento Almazbeko Atambajevo vizitu į Europą, su kuria siekiama gerinti politinį dialogą. Su valstybių vadovais jis kalbėjosi apie demokratiją, ekonomines ir politines reformas. Europos Sąjunga (ES) yra svarbi pastarųjų įgyvendinimo partnerė.

Deja, pačioje 5,7 mln. gyventojų turinčioje Kirgizijoje nusivylimas valdžia didėja. Šalyje nėra jokio realaus pagerėjimo: skurdo lygis išlieka didelis, o beveik ketvirtadalis gyventojų negalėdami susirasti darbo tėvynėje priversti emigruoti į Rusiją ir kitas šalis.

Almazbekas Atambajevas buvo pirmasis užsienio valstybės atstovas, kuris kovo 16 dieną susitiko su paslaptingai 10 dienų viešumoje nesirodžiusiu Vladimiru Putinu./AFP/Scanpix nuotrauka

Nėra parlamentinė demokratija

Tulpių revoliucijoje aktyviai dalyvavęs Edilas Baisalovas gerai prisimena, kaip greitai savo galią įtvirtino naujasis prezidentas. Žmonėms ėmus reikšti nepasitenkinimą, kilo kita kur kas stipresnė revoliucijos banga. Tačiau naujoji (dabartinė) valdžia ir vėl pamiršo savo pažadus. Duodamas interviu vokiečių kanalui "Deutsche Welle" politikos aktyvistas pabrėžė, jog šalis tuo metu dar nebuvo pasiruošusi parlamentinei demokratijai. Jis minėjo, kad paskubomis suformuoti politiniai judėjimai pasivadino partijomis ir dalyvavo rinkimuose, tačiau galiausiai jie tiesiog išnyko. Net ir šiandien socialdemokratai nėra tikra partija - jie yra tiesiog tam, kad paremtų prezidentą. Politinių permainų siekiančio aktyvisto žodžiais tariant, Kirgizijos valdymo formos kaip tik dėl to ir negalima pavadinti parlamentine demokratija.

E. Baisalovas pažymėjo, jog prezidentas A. Atambajevas sėkmingai pasiglemžė visą valdžią ir diskreditavo parlamentinės demokratijos idėjas. Opozicija yra suskaldyta - jos lyderiai patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba įbauginti. Valstybės tarnybos departamento, prokuratūros ir žvalgybos tarnybos pareigūnai pažeidinėja žmogaus teises ir negerbia įstatymo viršenybės principo. Šalyje klesti korupcija ir despotizmas. Politikos aktyvisto teigimu, keliaudamas po Europą šalies prezidentas gali kalbėti apie įsipareigojimus ginti žmogaus teises ir demokratijos vertybes kiek nori, bet tai tėra tik tuščios kalbos. Iš tikrųjų jis yra stipriai susisaistęs su korumpuotais valdžios sluoksniais, kurie padeda jam išlaikyti šalies kontrolę.

Rudenį Kirgizijoje vyks parlamento rinkimai. Šalies vadovas ir vyriausybė tikisi, kad jie padės sustiprinti buvusios Sovietų respublikos reputaciją ir tarptautinei bendrijai įrodys, kad čia puikiai veikia parlamentinė demokratija – vienintelėje iš penkių Vidurinės Azijos valstybių. Pernai Kirgizija tapo pirmąja Vidurinės Azijos šalimi, kuriai Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja suteikė specialų „partnerystės demokratijai“ statusą. O Europos Sąjunga (ES) neseniai gyrė šalies pastangas stiprinti parlamentinę demokratiją.

Žmogaus teisių grupės nerimauja

Tarptautinės žmogaus teisių grupės yra susirūpinusios dėl dviejų Kirgizijos parlamento pateiktų įstatymų projektų, kurie abu yra tarsi Rusijos įstatymų kopijos. Pirmasis siūlo įvesti vienų metų laisvės atėmimo bausmę už netradicinių seksualinių santykių skatinimą - bet kokį informacijos skleidimą apie homoseksualius asmenis. Antrasis nurodo, kad nevyriausybinių organizacijų (NVO) veikla gali būti apribota, jei nustatoma, kad jas finansuoja šaltiniai iš užsienio. Baiminamasi, kad tokios NVO netaptų "užsienio agentais".

Abu įstatymų projektus griežtai kritikavo JAV, Jungtinės Tautos ir kiti tarptautinės politikos veikėjai. Prieš A. Atambajevo vizitą kelios žmogaus teisių organizacijos ragino ES lyderius rimtai aptarti šiuos klausimus su Kirgizijos vadovu. Šios grupės įspėja Vidurinės Azijos valstybę, jog įsipareigojimų žmogaus teisėms nesilaikymas gali turėti neigiamos įtakos santykiams su ES.

Kirgizijos žmogaus teisių aktyvistai yra taip pat sunerimę. Organizacijos "Koalicija už demokratiją ir pilietinę visuomenę" vadovė Dinara Ochurakhunova „Deutsche Welle“ minėjo, kad panašūs NVO veiklą ribojantys įstatymų projektai buvo siūlomi ir valdant ankstesniems prezidentams. Pasak jos, šiandien pilietinė visuomenė vėl yra kaltinama kišimusi į politiką. Aktyvistė mano, kad šį kartą valdžia turi realius šansus priimti įstatymą.

Nesėkmė dėl Rusijos

Pasak E. Baisalovo, demokratinio virsmo nesėkmė gali būti siejama su šalyje stiprėjančia Rusijos įtaka. Pavyzdžiui, pernai liepą Biškekas pareikalavo uždaryti netoli sostinės įsikūrusią JAV karinę oro bazę. Tuo pačiu metu Kirgizija pasiryžo stoti į Eurazijos ekonominę sąjungą (EES). A. Atambajevas pareiškė, kad valstybė neturėjo jokios kitos alternatyvos, kaip tik kuo skubiau prisijungti prie EES. Kaip skelbiama, visateise šios organizacijos nare Vidurinės Azijos valstybė turėtų tapti gegužę.

"Euronews" korespondento paklaustas, kodėl Biškekas pasirinko Maskvą, o ne Briuselį, A. Atambajevas atšovė, jog šalis buvo pasirengusi stoti į ES. Jis prisiminė, kaip prieš dvejus metus Kirgizija norėjo pradėti stojimo procesą, tačiau sukliudė tai, kad šalis neturi su ES sienos. Prezidento teigimu, yra tik vienas patikimas kelias žengti į Europą – glaudžiau bendradarbiaujant su Rusija ir Kazachstanu.

A. Atambajevas buvo pirmasis užsienio valstybės atstovas, kuris kovo 16 dieną susitiko su paslaptingai 10 dienų viešumoje nesirodžiusiu Vladimiru Putinu. „Euronews“ klausė Kirgizijos vadovo, ar Maskva yra pasirengusi sureguliuoti santykius su Vakarais. A. Atambajevas pareiškė, kad Rusijos lyderis siekia pastatyti Rusiją ant kojų ir konfrontacija jam nėra naudinga.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"