TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kirgizija: nėra valdžios - pulk kaimyną

2010 06 21 0:00
Iš maždaug 100 tūkst. pabėgėlių, pasiekusių Uzbekistaną, kai kurie jau ryžtasi grįžti atgal į savo nusiaubtus namus.
AFP/Scanpix nuotrauka

Politinės suirutės fone prasidėję etniniai konfliktai Pietų Kirgizijoje - valdžios vakuumo pasekmė. Mėginimas visą kaltę suversti nuverstajam prezidentui buvo visiems labai patogus, tačiau neteisingas. Tragediją lėmė daugybė vidinių ir išorinių faktorių, įskaitant skurdą, nusikalstamumą ir ne vienus metus rusenusią etninę nesantaiką. "Nepastebėta" katastrofa

Nuo pat pirmųjų Kirgizijos konflikto dienų, kai balandžio 7 dieną buvo nuverstas prezidentas Kurmanbekas Bakijevas, tarptautinė bendruomenė įnirtingai stengėsi nepastebėti šio konflikto, ji tikėjosi, kad viskas išsispręs savaime. Vos ne atkakliausiai šios "nesikišimo" politikos laikėsi šalys, iš dalies turėjusios įtakos konflikto pradžiai - Rusija ir JAV. Tuo pat metu laikinoji Kirgizijos vyriausybė, vadovaujama Rozos Otunbajevos, buvo absoliučiai nepajėgi suvaldyti situacijos.

Rezultatas - humanitarinė katastrofa. Vien pirminiais duomenimis, žuvo daugiau nei 2 tūkst. žmonių. Pabėgėlių skaičius Kirgizijoje pasiekė maždaug 300 tūkst., apie 100 tūkst. šios šalies gyventojų pabėgo į Uzbekistaną. Dar dešimtys tūkstančių pabėgėlių vis dar mėgina pereiti sieną. Apskaičiuoti, kiek žmonių turto buvo išgrobstyta arba sunaikinta, išvis vargiai įmanoma. Tik susidarius tokiai katastrofiškai padėčiai Jungtinės Tautos skubiai ėmėsi rinkti 71 mlrd. dolerių pagalbos paketą krizei suvaldyti. Bene dažniausiai šiandien užduodamas klausimas: kodėl politinis konfliktas peraugo į etnines skerdynes.

Geidžiamoji Fergana

Negalima išskirti vienos kurios nors pastarojo kirgizų ir uzbekų konflikto priežasties - jų yra labai daug. Šių tautų etniniai nesutarimai neturi ir šimtamečių istorinių šaknų. Abi tautos išpažįsta islamą, abi kalba giminingomis tiurkų kalbomis. Bene vienintelis istorinis skirtumas - tradicinis gyvenimo būdas: uzbekai buvo žemdirbiai, o kirgizai - klajokliai gyvulių augintojai.

Ferganos slėnis - derlingiausias Vidurinės Azijos rajonas, tačiau šiose teritorijose nebuvo istorinių etninio konflikto "tradicijų". Tiek uzbekai, tiek kirgizai šiose žemėse kartu dalyvavo 1916-1931 metų sukilime prieš Rusijos carų, vėliau ir bolševikų valdžią.

Nesutarimai dėl to, kam turi priklausyti derlingosios Ferganos slėnio žemės, prasidėjo po to, kai sovietų valdžia šį slėnį padalijo tarp trijų buvusių sovietinių respublikų - Kirgizijos, Uzbekistano ir Tadžikistano. Kol sovietų valdžia buvo stipri, kaimynai sugyveno ramiai, tačiau kai komunistinė imperija ėmė byrėti, 1990 metais kilo pirmasis etninis kirgizų ir uzbekų konfliktas, kurį numalšino sovietų armijos. Nuo to laiko nesutarimai lėtai ruseno, o šių metų politinė suirutė tapo naujo kivirčo katalizatoriumi.

K.Bakijevo tėvonija

Ne paslaptis, kad visų Vidurinės Azijos respublikų valdžios sistemose vyrauja giminių ir klanų sistema. Kirgizija taip pat ne išimtis. Politinis nepotizmas (giminaičių ir artimųjų skyrimas į vadovaujamus postus) buvo viena priežasčių, kodėl buvo nuverstas K.Bakijevas. Visai logiška ir tai, kad pirmiausia jis bėgo į Pietų Kirgiziją (Ošo ir Džalalabado rajonus), iš kur pats yra kilęs ir kuriuose tikėjosi sutelkti savo šalininkus.

Todėl, prasidėjus etniniam konfliktui, būtent K.Bakijevas buvo apkaltintas jo inicijavimu. Taip pat buvo tvirtinama, kad jis nusamdė tadžikų būrius, žudžiusius ir uzbekus, ir kirgizus, kad pakurstytų jų tarpusavio neapykantą. Gausiai uzbekų gyvenama Pietų Kirgizija garsėja kaip pigių Kinijos prekių ir Afganistano narkotikų tranzito rajonas. Nenuostabu, kad organizuotų nusikalstamų grupuočių įtaka čia labai didelė. Žinoma, tuo buvo apkaltintas ir K.Bakijevas, neva jo giminaičiai vadovauja narkomafijos grupuotėms, kurios taip pat skatino etninį konfliktą, taip norėdamos perimti visišką Ošo ir Džalalabado kontrolę.

Iš dalies visi šie kaltinimai yra teisingi, kaip ir priežastys, dėl kurių buvo nuverstas K.Bakijevas: nepotizmas, korupcija, nusikalstamumas, skurdas, rinkimų klastojimas ir pan. Tačiau reikia pažymėti, kad nuverstajam prezidentui nepavyko tėvonijoje rasti pakankamai šalininkų ir iš ten jis spruko į Baltarusiją. Reiškia visos kaltės jam vienam suversti negalima. Tai, kad Ošo uzbekai daugiausia remia R.Otunbajevą, o vietos kirgizai - K.Bakijevą, tėra pretekstas. Etninis konfliktas prasidėjo todėl, kad jam kilti susidarė palankios sąlygos - visiškas valdžios nebuvimas. Kai nėra kam bausti - viskas galima, taip pat ir apiplėšti ar nužudyti kaimyną, nes jis neva palaiko "ne tą" valdžią.

Ginčas dėl Manaso

Dalį kaltės dėl dabartinės katastrofos Kirgizijoje tenka priskirti ir Maskvai bei Vašingtonui. Ilgą laiką Rusija ir JAV kovoja dėl amerikiečių karinės bazės Manase. Šios bazės klausimas taip pat buvo viena K.Bakijevo nuvertimo priežasčių.

Abi karinės bazės yra itin svarbus ekonomiškai itin vargingos Kirgizijos pajamų šaltinis. Mėgindamas žaisti dviem frontais K.Bakijevas pažadėjo Maskvai uždaryti amerikiečių bazę mainais į dideles finansines subsidijas. Tačiau susitaręs dėl subsidijų jis tuoj pat suderėjo ir su amerikiečiais, kad bazės neuždarys, o šie gerokai padidins sumą, kurią už jos nuomą moka Kirgizijai.

Maskva reagavo nedelsdama - pabrangino Kirgizijai degalus. Šalyje tai lėmė kainų šuolį, perpildžiusį skurstančių gyventojų kantrybės taurę ir tapusį viena svarbiausių sukilimo prieš K.Bakijevą priežasčių.

Štai ir tarptautinė etninio konflikto Pietų Kirgizijoje sudėtinė dalis. Kaip jau minėta, jį lėmė visas kompleksas faktorių, įskaitant skurdą, korupciją, politines machinacijas, nusikalstamumą, didžiųjų valstybių žaidimus, o svarbiausia - visų šių faktorių sukeltą chaosą ir tvyrančią nebaudžiamumo atmosferą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"