TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kirgizija šliejasi prie V. Putino

2014 05 22 6:00
Kirgizijoje veikianti opozicija visai neseniai sostinėje Biškeke rengė protestus, per kuriuos reikalavo reformų. Reuters/Scanpix nuotrauka

Mažytė Kirgizija neturi kito pasirinkimo - arba Muitų sąjunga, arba nieko. Kitą savaitę, kai pasirašys Astanoje sutartį, ji taps ketvirtąja Muitų sąjungos nare.

Ukrainos krizės karštį jaučia visos penkios Vidurinės Azijos buvusios sovietinės respublikos, bet labiausiai - Kirgizija. Kai tik užsienio kariai bus išvesti iš Afganistano, Vakarai pamirš šią šalį ir paliks likimo valiai. Tačiau jos jau laukia Vladimiro Putino plečiama eurazinė Muitų sąjunga, kurią šiuo metu sudaro tik trys valstybės: Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas. Bet V. Putinas jau pradėjo mūšį tiek dėl Ukrainos, tiek dėl Azijos. Be Kirgizijos, jis mėgina įtraukti į savo Muitų sąjungą ir Tadžikistaną.

Autoritariškame regione Кirgizija vienintelė stengiasi rodyti parlamentinės demokratijos pavyzdį, nors ir labai netobulą. Jos prezidento Almazbeko Atambajevo laukia itin sunkus uždavinys: išsaugoti demokratijos apraiškas šalyje, sutarti su kaimynėmis, duoti atkirtį islamo fundamentalistams ir kurti ekonomiką, kuri nebūtų visiškai priklausoma nuo Rusijos.

Iki šiol A. Atambajevas sakė: "Stosime į Muitų sąjungą, jeigu bus priimtos mūsų sąlygos, kurių prašome." Prezidento įsitikinimu, ši sąjunga privalo būti grynai ekonominė, "ji turi išlaikyti mūsų suverenumą, dirbti mūsų šalies ekonomikos naudai; mūsų sienos turi būti atviros".

Apie Ukrainos krizę A. Atambajevas kalba dar atsargiau - kaltina dėl jos visus: Rusiją, Europos Sąjungą, JAV ir pačią Ukrainą. Vis dėlto Krymo aneksija sukėlė Kirgiziją valdančių liberalų ir socialdemokratų nerimą. Šalis nelinkusi būti Maskvos pudeliu, kuris besąlygiškai vykdo visas komandas, nors Rusijos rankose - svarbūs koziriai. Kai JAV uždarys savo bazes, Kirgizija ir Tadžikistanas neteks labai svarbaus pajamų šaltinio. Be to, dešimtys tūkstančių abiejų valstybių piliečių dirba Rusijoje. Maskva gali pasinaudoti pavojinga tautų mišraine Kirgizijoje ir tuo, jog 6,6 proc. šalies gyventojų - rusakalbiai. To pakanka, kad V. Putinas pareikštų savo teisę apginti rusų mažumą.

Didžiausia problema - muitai

Kirgizijoje veikiantis "Dordoi" - didžiausias visoje Vidurinėje Azijoje didmeninės prekybos turgus. Tai miestas mieste, nesibaigiančių metalinių konteinerių labirintas, kuriame lengva pasiklysti net vietiniams. Šis turgus klesti todėl, kad prekės per Kinijos sieną atkeliauja be muitų (arba jie labai maži). Kirgizijos prekiautojai gabena jas iš Pekino ir kitų Kinijos miestų, o paskui perparduoda Rusijos, Kazachstano bei kitų gretimų valstybių didmenininkams. Iš Kinijos įvežama beveik ketvirtadalis viso Kirgizijos importo.

Šiam klestinčiam pigių kiniškų prekių sektoriui Muitų sąjunga kelia pavojų. Kai Kirgizija taps jos nare, visi prekybos su kitomis šalimis, ne Muitų sąjungos narėmis, įskaitant Kiniją, tarifai turės didėti. Parduotuvių "Dordoi" turguje savininkai nemano, kad jiems tai bus gerai. Didmenininkai čia nebeatvažiuos, jei Rusija ir Kazachstanas turės tokius pat muitus su Kinija. Žmonėms teks uždaryti savo parduotuves ir konteinerius. Šiame turguje, Pasaulio banko duomenimis, dirba daugiau kaip 100 tūkst. prekybininkų. Nukentėtų ne tik jie, bet ir kitų šakų, priklausomų nuo importo iš Kinijos, darbuotojai. Pakiltų vartojimo prekių ir maisto kainos, didėtų skurdas.

Prekiautojai neįžvelgia jokių Kirgizijos prisijungimo prie Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos pliusų, o tik riziką. Kita vertus, šalis neturi kito pasirinkimo. Kirgizija, kitaip nei Ukraina, negali tapti Europos Sąjungos nare. O jeigu ji nusigręžtų nuo Rusijos, padariniai, ko gero, būtų tokie pat skausmingi kaip ir įstojus į Muitų sąjungą.

Prieš porą savaičių Kirgizijos prezidentas Almazbekas Atambajevas (dešinėje) Kremliuje susitiko su Vladimiru Putinu ir sutiko stoti į Muitų sąjungą. /AFP/Scanpix nuotrauka

Nėra kur dėtis

Kirgizijos ekonomikos ministras Temiras Sarievas puoselėja ambicingus planus - per penkerius metus patekti į verslui patraukliausių pasaulio valstybių trisdešimtuką ir į mažiausiai korumpuotų šalių penkiasdešimtuką. Ši strategija buvo patvirtinta dar 2002-aisiais, tačiau Kirgizijai teko pripažinti, jog įgyvendinta vos 30 proc. tikslų. Sunku pasakyti, kaip Muitų sąjunga padės juos pasiekti, bet ministras ramina, kad neigiami šios narystės padariniai tebus laikini ir truks ne ilgiau kaip trejus metus. Tam reikia priimti atitinkamus įstatymus, pakeisti ekonomikos struktūrą. Galiausiai narystė Muitų sąjungoje Kirgizijai bus naudinga, nes Rusija ir Kazachstanas yra svarbiausi prekybos partneriai. Iš Rusijos atkeliauja trečdalis viso importo, o kai kurios prekės į Kirgiziją vežamos tik iš Muitų sąjungos narių, pavyzdžiui, naftos produktai, mediena, miltai, anglys. "Esame smarkiai integruoti", - sakė T. Sarievas.

Tačiau drabužių pramonė, eksportuojanti į Muitų sąjungos šalis 90 proc. savo produkcijos ir sumokanti 7 proc. mokesčių į Kirgizijos biudžetą, greičiausiai pralaimės. Nuskurdusi valstybė negali tiek prarasti, todėl kelia savo sąlygas. Pirmiausia, reikalauja pereinamojo laikotarpio, kad tarifai didėtų pamažu, taip pat prašo sukurti specialų fondą, kuris pagelbėtų atskiroms Kirgizijos pramonės šakoms ir darbus prarasiantiems žmonėms. Be to, šalis nori, kad Muitų sąjunga padėtų jai sustiprinti sienas (nedemarkuotas ilgas Kirgizijos ir Tadžikistano sienos ruožas, ten nesiliauja neramumai), o turgui "Dordoi" būtų suteiktas laisvosios prekybos zonos statusas. Apskritai Muitų sąjungos taisyklės ir reikalavimai griežtesni, ir tai gali stabdyti verslo plėtrą. Kirgizijai teks atidaryti naujų laboratorijų, nes visos prekės turės pereiti daugybę patikrinimų, kad atitiktų Muitų sąjungos standartus. Didžiajai daliai verslo tai gali būti per brangu.

Pasak analitikų, ekonominiu požiūriu Kirgizija nedomina Rusijos. Šios šalies narystė Maskvai reikalinga tik tam, kad ji galėtų regione stiprinti savo įtaką ir galią.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"