TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kirkenesas – Rytų ir Vakarų santykių laboratorija

2015 11 14 6:00
Čia stovi paminklas Sovietų Sąjungos Raudonajai armijai, iš miesto išvijusiai nacistinės Vokietijos kariuomenę. barentsobserver.com nuotrauka

Kirkeneso prekybos centruose dažnai apsiperka rusai, o jo uoste stovi rusiški laivai. Šio miesto muziejuje šlovinama Raudonoji armija. Tačiau Kirkensas ne Rusijoje, jis – Norvegijoje. Šioje NATO blokui priklausančioje valstybėje nedidelis miestelis – retas dviejų tautų bičiulystės pavyzdys. Nors dabar, sukilus įtampai tarp Rytų ir Vakarų, ši ypatinga draugystė šiek tiek apkarto. Tam įtakos turėjo ir gerai žinomo vietos žurnalisto atleidimas.

Žurnalistas Thomasas Nilsenas taip pat yra aplinkosaugos aktyvistas, o kartais veda ekskursijas nuotykių Norvegijoje ieškantiems turistams. Tačiau visos jo veiklos pagrindinis tikslas – sumažinti atstumą tarp rusų ir norvegų. Kirkenese gyvenantis Th. Nilsenas dar neseniai redagavo vietos internetinį naujienų portalą „Barents Observer“, kurio misija buvo griauti barjerus tarp šių dviejų tautų pasienio regione. Šaltojo karo metais čia buvo viena pavojingiausių teritorijų. Dar ir dabar už netoliese esančios sienos Rusija yra dislokavusi povandeninius laivus su branduoliniais raketų užtaisais.

Miestelyje daug užrašų dviem kalbomis./bbc.com nuotrauka

Naudinga abiem šalims

Th. Nilseno žodžiais tariant, Kirkenesas šiuo metu virtęs Rytų ir Vakarų kontakto laboratorija. „Ir šioje laboratorijoje buvo įrodyta, kad bendradarbiauti svarbu, – sakė jis. – Ypač neramiais laikais, kai tarp Rytų ir Vakarų pučia šaltas vėjas.“ Abipus sienos gyvenantys žmonės džiaugiasi bevizėmis kelionėmis per sieną. Rusai Kirkenese dažnai perka kūdikių vystyklus, drabužius ir maisto produktus. Jie labai prisideda prie miesto ekonomikos. Kai kurie jų persikraustė į Kirkenesą gyventi ir dirbti. Tuo metu norvegai per sieną dažniausiai keliauja įsigyti pigaus rusiško benzino ar degtinės, taip pat apsikirpti ar apsilankyti pas stomatologą. Palaikyti gerus santykius čia naudinga abiem šalims, tačiau pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie augančią įtampą. Ji susijusi ir su staigiu Th. Nilseno atleidimu iš „Barents Observer“ redaktoriaus pareigų praėjusį mėnesį.

Žurnalistas teigia, kad portalo savininkams nepatiko, kaip kritiškai internetiniame puslapyje pristatoma Rusija, ypač straipsnyje, kurį Th. Nilsenas parašė pačiame Ukrainos konflikto įkarštyje apie prezidentą Vladimirą Putiną ir jo politiką siekiant varžyti nepriklausomą žiniasklaidą bei savanorių organizacijas. Norvegijoje, kuri didžiuojasi savo žiniasklaidos laisve, šis įvykis tapo politine sensacija. Ją dar labiau pakurstė Norvegijos nacionalinis transliuotojas, paskelbęs, kad Th. Nilseną atleisti pareikalavo Rusijos saugumo tarnyba.

Kirkenese gaudomi karališkieji krabai užauga iki 1,5 m ilgio ir gali lengvai sutraiškyti žmogaus pirštą./aliimg.com nuotrauka

Rusijos ambasada Osle tai piktai paneigė. Pats žurnalistas taip pat netiki, kad norvegai galėjo paklusti rusų nurodymams, greičiau jo viršininkai paprasčiausiai norėjo išvengti galimos įtampos tradiciškai palaikant draugiškus pasienio gyventojų santykius. Portalo savininkai apskritai neigia, kad redaktoriaus atleidimas kaip nors susijęs su Rusija. Tačiau šis įvykis verčia susimąstyti, ar glaudūs pasienio vietovių ryšiai atlaikys dabartinę įtampą tarp Rytų bei Vakarų ir abipusius prekybos apribojimus.

Rusijos dovana norvegams

Šie santykiai užsimezgė, kai Raudonoji armija Antrojo pasaulinio karo pabaigoje iš Kirkeneso išvijo nacistinės Vokietijos karius. Vėliau, šaltojo karo metais, jie buvo smarkiai įšalę, tačiau šiandien yra daug glaudesni. Per praėjusius metus šiame miestelyje, turinčiame vos apie 3 tūkst. nuolatinių gyventojų, apsilankė 320 tūkst. rusų. Čia jie sutinkami gana šiltai – Kirkenese daug dvikalbių ženklų, ypač trijuose miestelio prekybos centruose. Tačiau šiemet rusų lankytojų skaičius sumažėjo. Miestelio merė Cecilie Hansen mano, kad tai lėmė nuvertėjęs rublis ir bendra antivakarietiška nuotaika anapus sienos.

Atsakomosios Maskvos sankcijos skaudžiai paveikė anksčiau savo laimikį Rusijos verslininkams pardavinėjusius Norvegijos žvejus. Tačiau Kirkeneso vakaruose įsikūrę žvejai nesiskundžia – jie gaudo ir į geriausius pasaulio restoranus dar gyvus siunčia karališkuosius krabus. Kartais šie užauga net iki 1,5 m ilgio ir žnyplėmis gali lengvai sutraiškyti žmogaus pirštą. Karališkuosius krabus šiame regione apgyvendino Sovietų Sąjungos mokslininkai septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tuomet daugelis norvegų šiuos vėžiagyvius laikė pavojingais nepritapėliais, naikinančiais jūros gyvius. Vėliau vietos žvejai suprato, kokie šie krabai vertingi, ir ėmė juos vadinti Rusijos dovana norvegams, nors ir gana pavojinga.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"