TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kirpėjas svarbiau už Nobelio premiją

2012 10 11 8:35
Šiais metais Nobelio komitetas pagerbė R.Lefkowitzą ir B.Kobilką. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Šių metų Nobelio chemijos premija atiteko amerikiečiams - 69 metų Robertui Lefkowitzui ir 57 metų Brianui Kobilkai už proveržį sukėlusius tyrimus, kaip organizmų ląstelių receptoriai reaguoja į aplinką.

Švedijos karališkoji mokslų akademija skyrė premiją "už receptorių, sujungtų su G baltymu, tyrimus". R.Lefkowitzas ir B.Kobilka pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (930 940 eurų).

Ilgą laiką buvo neaišku, kaip ląstelės jaučia aplinką. Mokslininkai žinojo, kad hormonai, tokie kaip adrenalinas, veikia stulbinamai - pakyla kraujo spaudimas, smarkiau ima plakti širdis. Jie įtarė, kad ląstelių paviršiuje turi būti kokių nors jautrių hormonų, bet iš ko jie sudaryti ir kaip veikia, nežinota visą XX amžių. Šių metų Nobelio premijos laureatai ir išsiaiškino, kaip veikia molekulių serpentinų (ląstelinių receptorių), sujungtų su G baltymais, mechanizmai, kurie dalyvauja perduodant įvairius signalus gyvų ląstelių viduje. Tai buvo labai svarbus žingsnis bandant suprasti procesus, nulemiančius vėžinių auglių susidarymą, be to, šis atradimas padėjo sukurti naujus vaistus.

Norint gydyti žmones būtina išmokti valdyti medžiagų apykaitą organizme, todėl reikia išsiaiškinti, kokios yra receptorių savybės. R.Lefkowitzas sakė, kad receptoriai, kuriuos jis tyrinėja, yra "vartai į ląstelę", nes leidžia žmogui reaguoti į karštį ir šaltį, lemia emocijas, dalyvauja reguliuojant visus organizmo fiziologinius procesus. Beveik pusė pasaulyje gaminamų vaistų yra skirti serpentinų veiklai stabilizuoti.

Tačiau R.Lefkowitzas Nobelio premijos nesitikėjo. Tuo metu, kai buvo skelbiami laureatai, jis miegojo. Mokslininko nepažadino net telefono skambutis, nes jis buvo užsikimšęs ausis. Pakelti ragelį teko jo žmonai. Bet ir sužinojęs apie jam skirtą garbingiausią pasaulio apdovanojimą amerikietis jokio džiaugsmo neparodė. "Dėl Nobelio premijos teks atsisakyti vizito pas kirpėją. O man tikrai reikia pas jį nueiti", - aiškino mokslininkas.

R.Lefkowitzas gimė Niujorke. 1962 metais jis baigė Kolumbijos universitetą, o po ketverių metų Kolumbijos universitete gavo fizioterapijos ir chirurgijos daktaro laipsnį. Jis dirbo įvairiose Amerikos medicinos mokslinių tyrimų institucijose ir praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje buvo laikomas vienu geriausių pasaulio ekspertų G baltymų srityje. Šiuo metu R.Lefkowitzas dirba Djuko universiteto Medicinos centre Šiaurės Karolinoje.

B.Kobilka gimė Minesotoje, kur baigė Dulitės universitetą. Mokslinę karjerą jis pradėjo Jeilio universiteto Medicinos mokykloje, vėliau tą patį darbą tęsė Vašingtono universitete. Jis apsigynė daktaro disertaciją vadovaujamas R.Lefkowitzo. Šiuo metu mokslininkas dirba Stanfordo universiteto Medicinos mokykloje.

Šiais metais į Nobelio chemijos premiją pretendavo amerikiečiai, japonai, šveicaras ir iš Jordanijos kilęs mokslininkas. Favoritu buvo laikomas amerikietis Williamas Merneris, kuris atrado atskirų molekulių spektrometrą. Jis ir pernai buvo pristatytas Nobelio premijai. Jos siekė ir jo tautiečiai toje pat srityje dirbantys Williamas Klempereris ir Richardas Zare'as bei skenuojančio elektrocheminio mikroskopo sukūrėjas Allenas Bardas.

Rimčiausi šių amerikiečių konkurentai buvo japonas Sumio Leidziama ir amerikietis Louis Bruce'as, kurie atradę vadinamuosius kvantinius taškus sukūrė kvantinį kompiuterį. Į apdovanojimą pretendavo ir japonas Akira Fudzisima, išsiaiškinęs fotokatalitines titano dioksido savybes. Jau kelerius metus pretendentų sąraše yra šveicaro Michaelio Graetzelio pavardė. Šis mokslininkas sukūrė saulės baterijų fotochemines ląsteles, kurios pavadintos jo vardu. Šiais metais į Nobelio chemijos premiją pretendavo ir DNR lustus sukūręs amerikietis Patrickas Brownas bei iš Jordanijos kilęs Omaras Yaghi, išgavęs paties mažiausio tankumo nanokristalą. Praėjusiais metais Nobelio premija už laimėjimus chemijos srityje atiteko kvazikristalus atradusiam Izraelio mokslininkui Danieliui Shechtmanui.

AFP, Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"