TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kita kris Prancūzija

2011 07 20 0:00
Bankroto chimera jau sklando ir virš Paryžiaus.
Užsienio spaudos nuotrauka

Ekspertai teigia, kad susvyravus Italijos rinkoms Europoje finansų krizė įžengė į naują, daug pavojingesnę fazę. Tik laiko klausimas, kada pradės skęsti ir Prancūzija. Europai reikia iš esmės keisti kursą, o ne tik mėginti atitolinti neišvengiamą katastrofą.

Prancūzija bus kita šalis, kurią nušluos skolų krizė. Taip mano Paryžiaus Nantero universiteto profesorius ir Finansų instituto direktorius Philippe'as Dessertine'as.

Pasak jo, Graikijos ir Portugalijos krizė plinta greičiau, nei manyta. Italija, kurios valstybės skola sudaro maždaug 120 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiuo atžvilgiu šiek tiek lenkia Prancūziją. Todėl visa Europa priversta imtis labai griežtų priemonių.

"Toliau - Prancūzijos eilė, - teigė profesorius per interviu "Le Point". - Klausimas ne tas, ar mus palies krizė, o kada? Prancūzijos padėtis geresnė nei Italijos, bet sparčiau blogėja."

Priemonės, kurių ėmėsi Italija, gali sustabdyti krizės plitimą tik kelioms dienoms. "Norint ją įveikti būtina, kad Europos Sąjungos (ES) narės pradėtų įgyvendinti tikrą gelbėjimo planą, t. y. imtų masiškai teikti paskolas Europos centriniam bankui ir Stabilumo fondui, jau nešančiam sunkią Graikijos ir Portugalijos skolų naštą", - įsitikinęs ekonomistas.

Prancūzijos vyriausybė neturi kitos išeities kaip tik didinti mokesčius. Jų mokėtojams sunkiausia susitaikyti su tuo, kad iš didesnių mokesčių bus finansuojamos ne socialinės išlaidos, o grąžinama skola, ir kad jie nepajus jokio efekto.

Realus pavojus yra ir eurui. "Tai gresia tarptautinės prekybos žlugimu, didele geopolitine krize, kuri gali privesti prie pasaulinio karo, - pareiškė Ph.Dessertine'as. - Būtent taip nutinka, kai valstybės negali keistis prekėmis, o tas įmanoma tik esant sveikai tarptautinei valiutai."

Skolų krizė - tai 2009 metų ipotekos krizės tąsa. "Ir 2009 metais buvo skolų, bet privačių, krizė. Ji palietė bankus ir sukėlė jų bankrotą. Mes tikėjomės įveikti ją ekonomikos augimu, tačiau taip neįvyko. Dabar jau bankrutuoja valstybės. Šitokios milžiniškos skolos rodo, kad Vakarai gyvena ne pagal išgales", - dėstė prancūzų profesosius.

Sunkią Europos padėtį analizuoja ir amerikiečių dienraštis "The Washington Post". Jis rašo, kad susvyravus Italijos rinkoms Europos finansų krizė įžengė į naują, daug pavojingesnę fazę, keliančią pavojų tiek Europos valiutos integracijai, tiek pasaulinės ekonomikos atsigavimui. Laikraštis pateikia buvusio Harvardo universiteto prezidento (2001-2006 m.), JAV finansų ministro (1999-2001 m.) ir Baracko Obamos administracijos patarėjo Lawrence'o Summerso nuomonę: pasaulis nebegali leisti, kad finansų politika būtų formuojama remiantis dogmomis, biurokratiniais ir konjunktūriniais sumetimais, todėl Europos politikai privalo sukurti ryžtingų šios srities permainų programą. Kad ji būtų sėkminga, reikia atsižvelgti į tris dalykus.

Pirma, per finansų krizę lemiamą reikšmę turi pasitikėjimas sistema. Antra, nė viena šalis negali ilgai generuoti stambaus biudžeto pertekliaus užsienio kreditorių sąskaita. Trečia, valstybės mokumas priklauso ne tik nuo skolos dydžio ir ryžto vykdyti griežtą finansų politiką, bet ir nuo platesnio ekonominio konteksto.

Teikti vis daugiau paskolų didelėmis palūkanomis šalims, kurios nebesugeba veikti rinkoje, neleistina, nes skolos niekada nebus grąžintos, įsitikinęs L.Summersas. Toks kreditavimas tik dar labiau padidins būtino skolos restruktūrizavimo mastą ir nepadės panaikinti bendros nepasitikėjimo krizės. Todėl būtina iš esmės keisti kursą, o ne tik mėginti atitolinti neišvengiamą katastrofą.

Pasak L.Summerso, kad būtų sukurta veiksminga strategija, Europos vyriausybės turi parodyti solidarumą ir pripažinti, jog bet kurios narės bankrotas reiškia visos Europos ekonomikos bankrotą, todėl to negalima leisti. Taip pat būtina sumažinti palūkanas. Svarbiausia įvertinti, ar įmanoma įgyvendinti skolos grąžinimo programą. Jei šiandien nebus imtasi ryžtingų veiksmų, labai greitai teks griebtis priemonių, kurios atsieis kur kas brangiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"