TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kita (neblizganti) Estijos pusė

2014 03 19 6:00
Mažytis Talino senamiestis - tik nedidelė sala, apsupta bjaurių naujų ir sovietinių statybų. Reuters/Scanpix nuotrauka

Lietuvoje Estija dažnai pateikiama kaip didesnės sėkmės, toliau pažengusios ir geriau gyvenančios šalies pavyzdys. Tačiau, kaip rašo www.geopolitika.lt, šis įvaizdis pernelyg optimistiškas. Ne visose srityse Estija lenkia Lietuvą, kai kurios šalį kamuojančios problemos panašios kaip Lietuvoje.

Estijai netrūksta Lietuvos ir užsienio apžvalgininkų liaupsių dėl sparčios ekonomikos plėtros, anksčiausiai iš Baltijos valstybių įsivesto euro, tokių sėkmingų informacinių technologijų projektų kaip „Skype“, „Kazza“, „Joost“ ir dėl to, kad galima balsuoti elektroniniu būdu. Savo Baltijos kaimynėms Estija gali būti pavyzdys dėl mažos valstybės įskolos, gynybai skiriamų 2 proc. BVP lėšų, galų gale – nemokamo viešojo transporto sostinėje.

Pagyrimai ne be pagrindo, bet įsivyravęs pozityvus diskursas neleidžia pamatyti kitų tendencijų, kurios per ilgesnį laiką gali apsunkinti sėkmingą valstybės raidą.

Ekonominis aspektas

Šalies įvaizdis iš dalies pernelyg optimistiškas. Galima išvardyti kelis rodiklius, kuriais Estija nusileidžia Lietuvai.

Lietuvos BVP kiek didesnis nei Estijos (72 proc. ES vidurkio, Estijos – 71 proc.). Atliekant 2013 metų Pasaulio valstybių konkurencingumo tyrimą Lietuva užėmė 31, Estija – 36, o Latvija – 41 vietą.

Estijai, kaip ir kitoms mažoms valstybėms, būdinga didelė priklausomybė nuo prekybos su užsieniu, nes vietos rinka per maža, kad suvartotų visus pagamintus produktus. Pasaulio banko duomenimis, Estijos priklausomybė nuo eksporto akivaizdžiai didesnė nei Latvijos ar Lietuvos. Nors šis rodiklis – eksporto ir importo suma pinigine išraiška, padalyta iš BVP apimties ir išreikšta procentais, – apibūdina šalies gebėjimą gaminti konkurencingą produkciją, jis atspindi ir valstybės priklausomybę nuo gana įnoringų eksporto masto pokyčių. Šis Estijos rodiklis 2009–2013 metais sudarė apie 154,6 proc., o Lietuvos – 145,9 proc., Latvijos – 109,2 proc., Lenkijos – 77,5 proc., Vokietijos – 75,7 proc., JAV – 24,8 procento.

Kaip parodė 2008 metų krizės patirtis, tokia priklausomybė nuo prekybos ryšių su užsieniu gali neigiamai paveikti ūkio augimą - Baltijos šalys tada patyrė vienus didžiausių BVP nuosmukių.

Estija mažiau nei Lietuva, neturinti degiųjų skalūnų išteklių, priklausoma nuo Rusijos koncerno „Gazprom“ tiekiamų gamtinių dujų, bet didelė dujų kaina vis tiek smukdo gamintojus ir slegia gyventojus. Kartu su Suomija Estija pasiryžo statyti po suskystintų gamtinių dujų terminalą kiekvienoje šalyje ir tiesti povandeninį vamzdyną, sujungsiantį abiejų valstybių dujotiekių tinklus. ES turėtų finansuoti iki 40 proc. projekto vertės.

Socialinis aspektas

Tautiniais drabužiais pasipuošęs jaunimas savo modernioje šalyje. / AFP/Scanpix nuotrauka

Estija, kaip ir dauguma posovietinių valstybių, po 1990 metų patyrė demografinį lūžį, kuris pasireiškė smarkiai sumažėjusiu gimstamumu ir padidėjusiu mirtingumu bei emigracija.

Iki 2014 metų Estija neteko apie 250 tūkst. - 16 proc. - gyventojų. Tikėtina, kad populiacijos traukimasis Estijoje greitu metu nebus sustabdytas, nes suminis gimstamumo rodiklis iki šiol taip ir nepakilo iki saugios 2,1 vaiko vienai šeimai ribos. Estų poros, kaip ir lietuvių ar kitų europiečių, atidėlioja vaikų gimdymą dėl panašių priežasčių: ekonominio neužtikrintumo, nepakankamos valstybės paramos ar vaikų darželių trūkumo. Vaikus auginti tinkamų sąlygų nesukuria pačios estų visuomenės įpročiai. Pavyzdžiui, apie 60 proc. vaikų Estijoje gimsta ne santuokoje.

Dar galima paminėti abortų paplitimą: 2012 metais šimtui gimimų teko 43 abortai (Lietuvoje – 20).

Estijos visuomenė sparčiai sensta. Piliečiai iki 14 metų sudaro 15 proc., vyresni nei 65 metų - 17 proc. gyventojų. Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė - apie 70, moterų – 80 metų. Estijos vyriausybė, reaguodama į šią tendenciją, yra pakėlusi pensinį amžių, kuris iki 2016 metų susilygins vyrams ir moterims iki 63 metų.

Dar viena valstybei kenkianti demografinė tendencija yra emigracija. Estijos patirtis kitokia nei Lietuvos, nes iki Sovietų Sąjungos žlugimo į šalį persikėlė nemažai rusakalbių, kurie dirbo pramonėje ir karinėse struktūrose. Žlugus imperijai daug jų iš Estijos išvyko, paspartėjo ir emigracija į Vakarus. Dažniausi estų emigracijos maršrutai - Suomija ir Didžioji Britanija. Emigracijos mastai ne tokie dideli kaip Lietuvoje, bet šalis vis tiek praranda nemažai kvalifikuotų darbuotojų.

Nepatenkinta rusų mažuma

Laikoma, kad Lietuvai pavyko sėkmingai integruoti į šalies gyvenimą apie 7 proc. gyventojų sudarančią rusų mažumą. O Estijoje, kur maždaug ketvirtadalis gyventojų yra rusakalbiai, integracijos procesas ne toks sėkmingas. Nors daugiausia rusakalbių gyvena Taline ir kituose miestuose bei šiaurės rytinėje šalies dalyje, ši mažuma yra ekonomiškai silpnesnėje pozicijoje nei vietiniai estai. Rusakalbiams daug problemų kelia valstybinės kalbos barjeras, nes be kalbos mokėjimo jie nepriimami į darbą valstybinėse įstaigose, taip pat iš dalies diskriminuojami privačiame sektoriuje. Daug rusų neturi Estijos pilietybės.

Vis dėlto rusakalbė tautinė Estijos mažuma nemėgina radikalizuotis ir kurti separatistinio pobūdžio judėjimo. Nors Maskva diplomatiniu lygmeniu ir viešojoje erdvėje vis primena Talinui apie rusų mažumos diskriminavimą, dabartinė padėtis nekliudo priimti svarbių politinių tarpvalstybinių susitarimų. Pavyzdžiui, neseniai buvo pasirašytas susitarimas dėl nuolatinės valstybės sienos tarp abiejų valstybių. Žinoma, tai nereiškia, kad Rusija ateityje negalės pasitelkti savo tautiečių Estijoje kaip tarptautinio spaudimo įrankio.

Alkoholizmas ir narkomanija

Remiantis 2011 metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimo duomenimis, Estija užima 6 vietą pasaulyje pagal gryno alkoholio suvartojimą vienam gyventojui. Nuo jos nedaug atsilieka ir Lietuva.

Populiariausi yra spiritiniai gėrimai (9,19 litro vienam gyventojui) ir alus (5,53 l/gyv.), ne toks populiarus vynas (1,09 l/gyv.). Apie 11 proc. Estijos gyventojų priklausomi nuo alkoholio, per metus apie 1440 piliečių ištinka mirtis, susijusi su alkoholio vartojimu. Estija kartu su kitomis Baltijos valstybėmis pirmauja Europoje pagal mirtis nuo alkoholio sukeltos kepenų cirozės ar alkoholio sukeltų mirtinų sužalojimų.

Valdžiai tenka susidurti ir su narkotikų vartojimo paplitimu. Estija Europoje procentiškai pirmauja pagal narkotikų perdozavimą, pasibaigusį mirtimi. 2013 metais mirtinas narkotikų dozes pavartojo 123 Estijos gyventojai (Lietuvoje – 43). Šalyje daugiau piliečių perdozuoja narkotikų, negu žūva transporto avarijose. Perdozavimo atvejų pagausėjo, kai šalyje atsirado heroino pakaitalas fentanilis. Jis gaminamas laboratorijose Rusijoje ir paruošiamas skirtingo grynumo, todėl narkomanams dažnai nepavyksta tiksliai pamatuoti, kokia dozė nebūtų mirtina. Nors fentanilis labiau paplitęs tarp rusų mažumos, nacionaliniu lygmeniu narkomanai yra probleminė grupė dėl didesnės grėsmės užsikrėsti ŽIV. Šia nepagydoma liga užsikrėtę apie du trečdaliai visų narkomanų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"