TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kitokios nuomonės šnabždesys Kremliaus valdomame Kryme

2014 03 24 11:46
Reuters/Scanpix nuotrauka

Krymo nakties tamsoje Anastasija žengia į gelsvos gatvės žibinto šviesos ratą. Ši išvargusi 30 metų moteris pilkais plaukais vogčiomis dairosi aplinkui, o jos balsas virsta šnabždesiu, kai pro šalį praeina koks praeivis.

„Čia nebebus jokios demokratijos. Ne valdant Putinui“, – sako Anastasija, kuri gyvena daugiabutyje vakariniame Simferopolio – pagrindinio pusiasalio miesto – pakraštyje.

„Noriu išvažiuoti, bet negaliu parduoti savo buto. Ką aš darysiu? Aš tiesiog neturiu pinigų“, – sakė ši dviejų vaikų motina.

Ukrainos vyriausybė apskaičiavo, kad tokių žmonių, kaip Anastasija, norinčių išvykti iš Rusijos perimto Krymo, regione yra 25 tūkstančiai.

Kai kurie jų jau išvyksta – pas draugus ar giminaičius kitose šalies dalyse.

Vyriausybė įsteigė specialias „karštąsias linijas“ bėgantiems žmonėms, kurios turi padėti susirasti darbą ar gauti pensijas, nors praktiniai dalykai, paliekant savo gyvenimą viename mieste ir persikraustant į kitą, gali būti bauginantys.

Prieš ginčijamą kovo 16-osios referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos Kryme įvyko keli pavieniai mitingai už Ukrainos vienybę.

Tačiau po referendumo tokia nepritarimo forma išnyko – Rusijos pajėgoms ir promaskvietiškoms sukarintoms savigynos grupėms tvirčiau sugniaužus savo gniaužtus.

Anastasija niekada nesidomėjo politika. Tiesiog ukrainiečių kalba yra jos gimtoji ir jai tiesiog nepatinka mintis, kad teko pabusti su nauja pilietybe.

Dviem milijonams Krymo pusiasalio gyventojų buvo pasakyta, kad per mažiau nei mėnesį jie visi automatiškai taps Rusijos piliečiais, jei nepateiks specialaus prašymo palikti jiems Ukrainos pilietybę.

„Nenoriu rusiško paso, noriu pasilaikyti savo ukrainietišką! Bet aš bijau dėl to, kas nutiks, jei prašysiu išimties“, – sakė Anastasija.

Pasak jos, ji ir jos draugai „viešumoje daugiau nebekalba ukrainietiškai“.

Gyventi tapo baisu

„Gyventi čia tapo baisu. Jie sako, kad mes visi esame radikalai“, – sakė Anastasija.

Rusija ir promaskvietiški Krymo lyderiai tvirtina, kad Ukrainos vyriausybėje dominuoja ultranacionalistai, kurie diskriminuoja rusakalbius, ir naudojosi tuo kaip pretekstu Krymo prijungimui prie Rusijos.

„Kokia diskriminacija? Čia niekada nebuvo nieko panašaus prieš rusakalbius. Jie tik taip kalba per Rusijos televiziją“, – sakė Anastasija.

Vienas pirmųjų žingsnių, kuriuos čia anksčiau šį mėnesį žengė Rusijos remiami pareigūnai, buvo visų ukrainietiškų programų išjungimas ir Rusijos televizijos kanalų transliavimas vietoje jų.

Anastasija sakė, kad Rusijos informacija apie Krymą yra vienpusiška ir nekintanti, ir prisiminė parlamentą Maskvoje, kuris patvirtino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą prisijungti Krymą.

„Jie visi balsavo vienbalsiai! Kokia tai demokratija? Jie čia sukurs valstybę valstybės tarnautojams, ne žmonėms“, – sakė ji.

Naujoji buvimo de facto Rusijoje realybė suskaldė ir Anastasijos šeimą.

Iš nuostabos purtydama galvą ji sakė, kad jos tėvai ukrainiečiai pritaria „stabilumui“, kurį, kaip jie viliasi, į jų gyvenimą atneš Rusija.

„Jie sako, kad jų pensijos didės, ir jie nori, kad jų Lenino statulos liktų kur esančios“, – kalbėjo ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"