TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Kitoks musulmonų paveikslas

2008 02 28 0:00
Tyrimas rodo, kad musulmonai nėra nei tokie radikalūs, nei tokie priešiški Vakarams, kaip priimta manyti.
AFP/Scanpix nuotrauka

Paskelbti didžiulio tyrimo rezultatai, griaunantys Vakaruose paplitusias nuostatas sieti islamą su radikalizmu ir smurtu.

Apklausa, kurią per 6 metus 3 žemynuose atliko tyrimų agentūra "Gallup", rodo, kad dauguma musulmonų smerkė 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktus JAV ir vėlesnius teroristinius išpuolius.

Pagal šį tyrimą parengtos knygos "Kas kalba islamo vardu" ("Who Speaks for Islam") bendraautorė ir "Gallup" musulmonų tyrimų centro direktorė Dalia Mogadeh priminė 2004 metais vieno apžvalgininko pasakytus žodžius: metas pripažinti, kad kovojama ne su terorizmu, o su islamu. Pasak jos, šių žodžių autoriaus argumentas - religija yra svarbiausias radikalizmo ir smurto variklis. Religija išties yra svarbi daugumos musulmonų gyvenimo dalis, ir jei tikrai skatintų radikalizmą, taptų rimta problema. Tačiau tyrimas parodė, kad plačiai paplitęs religingumas "nevirsta plačiai paplitusia parama terorizmui".

Maždaug 93 proc. iš 1,3 mlrd. pasaulio musulmonų yra nuosaikūs ir tik 7 proc. politiškai radikalūs. Tyrimas paremtas daugiau kaip 50 tūkst. interviu, atliktų 40 Afrikos, Azijos, Europos ir Artimųjų Rytų šalių; respondentų skaičius ekvivalentiškas 90 proc. pasaulio musulmonų.

Daugumoje musulmoniškų šalių didesnė musulmonų dalis teigė, kad religija jiems labai svarbi: 99 proc. Indonezijoje, 98 proc. Egipte ir 95 proc. Pakistane.

2001 metų teroro aktus JAV toleravo tik 7 proc. iš 1 mlrd. apklaustų musulmonų. Nuosaikūs musulmonai smerkė išpuolius, nes buvo prarasta nekaltų gyvybių ir nužudyta civilių.

Tyrimas rodo, kad radikalai nėra nei religingesni už nuosaikiuosius, nei kilę iš skurdžios aplinkos ar pabėgėlių stovyklų. Jie turį geresnį išsilavinimą ir darbą bei optimistiškiau vertina ateitį, negu pagrindinės srovės musulmonai. Ironiška, kad jie tiki demokratija labiau nei daugelis nuosaikiųjų, bet ciniškiau vertina galimybes kada nors ją įgyvendinti.

Knygoje cituojama po rugsėjo 11-osios pasakyta JAV prezidento George'o W.Busho kalba, kurioje jis klausė: "Kodėl jie mūsų nekenčia?" Ir atsakė: "Jie nekenčia... demokratiškai išrinktos vyriausybės. Nekenčia mūsų laisvių: religijos, žodžio laisvės, laisvės balsuoti, burtis ir nesutikti vienam su kitu." Tačiau tyrimas atskleidė, kad dauguma musulmonų, tarp jų ir radikalai, žavisi Vakarais dėl jų demokratijos, laisvių ir technologinės pažangos, tik nenori, kad jiems būtų primetami vakarietiški būdai. "Musulmonai siekia apsisprendimo teisės, o ne amerikiečių primestos ir apibrėžtos demokratijos. Jie nenori pasaulietinio režimo ar teokratijos. Dauguma trokšta demokratijos, paremtos religinėmis vertybėmis", - sakė kitas knygos autorius, Džordžtauno Universiteto islamo studijų profesorius Johnas Esposito.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"