TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Klestėjimo laikų šmėkla

2012 09 22 8:25
Moderniausiame Čiudad Realio oro uoste - jokių gyvybės ženklų./Užsienio spaudos nuotrauka

Europa jau turėjo mesti pinigus Ispanijos bankams gelbėti. Dabar šios valstybės bankrutuojantys regionai kaulija lėšų iš centrinės vyriausybės. Viena to priežasčių - besaikis išlaidavimas milžiniškiems projektams, tokiems kaip Siudad Realio oro uostas į pietus nuo Madrido.

Jis turi vienus ilgiausių Europoje takus, bet juose nematyti nė vieno lėktuvo - tik sakalai ir vanagai nardo po karštą Don Kichoto Kastilijos La Mančos orą. Iš moderniausių terminalų, pastatytų iš plieno, stiklo ir balčiausio betono, žvalgosi triušiai.

Siudad Realio oro uostas buvo atidarytas 2008 metais, bet 2012-ųjų balandį vėl uždarytas. Lagaminų vežimėliai dabar riogso suversti automobilių stovėjimo aikštelėje, apdulkėję ir aptraukti voratinkliais.

Tai ne vienintelis toks Ispanijos peizažo vaiduoklis. Jų daugybė - tokių paminklų statybos burbului, kuriam sprogus nugrimzdo ir bankai.

Kai vietos statybų magnatui šovė į galvą mintis pastatyti Siudad Realio oro uostą, pinigai viešiesiems darbams upėmis plaukė po visą Ispaniją. Visų regionų miesteliai kūrė projektus, kuriais siekė išsiskirti ir pritraukti lankytojų. Bilbao gavo savo Guggenheimo muziejų, tad kodėl Siudad Realis negalėjo turėti savo oro uosto?

Lenktynės iš nuobodulio

"Nežinia kaip, bet mes staiga tapome turtingi, - sako kairiųjų dienraščio "El Pais" skiltininkas Miguelis Angelis Bastenieras. - Apėmė tokia investavimo karštligė, kad žmonės tiesiog apsvaigo."

Siudad Realio oro uostas buvo privatus projektas, skirtas privačiam pelnui, bet verslininkai be vargo laimėjo ir politinę paramą. Mat anksčiau Ispanijos vietiniai taupomieji bankai skyrėsi nuo kitų bankų vienu esminiu dalyku - jų valdybose sėdėjo vietos politikai. Todėl kompanijoms reikėjo politinės paramos, kad šie bankai investuotų į didelius projektus. Oro uosto statybą parėmė abi pagrindinės politinės jėgos. Investuotojų užsakytos ekspertų studijos skelbė, kad oro uostas sukurs 6 tūkst. darbo vietų ir bus ekonomikos katalizatorius.

Tačiau oro uostas atvėrė savo takus pasauliui tada, kai šį jau buvo apėmusi kone didžiausia per 100 metų recesija. "Caja Castilla La Mancha" buvo pirmasis Ispanijos vietinis taupomasis bankas, kurį įveikė krizė. Jis buvo įkišęs į oro uostą 70 proc. tiesioginių ir netiesioginių investicijų.

Nuo to laiko daug tokių Ispanijos vietos bankų turėjo susilieti arba buvo perimti. Ispanijos bankas nubaudė du politikus, priklausiusius "Caja Castilla La Mancha" valdybai "už rimtus pažeidimus".

"Galima manyti, kad oro uostas žlugo dėl krizės, bet aš esu įsitikinęs, jog akcininkai niekada nemanė, kad jis veiks. Vienintelis pelnas iš šio oro uosto buvo jo statyba", - sako vietos tyrimų žurnalistas Carlosas Otto.

Oficiali oro uosto bankroto ataskaita tarsi patvirtina jo žodžius. Joje sakoma: "Gautų paskolų pakako statyboms, bet nieko nebuvo investuota, kad oro uostas veiktų kaip verslas. Pati statyba davė investuotojams pelno, nes jie pasirašė sutartis su savo pačių statybos kompanijomis".

"Mes eidavome lenktynių su viskuo, kas tik turėjo ratus, net grindų poliravimo mašinomis - iš nuobodulio, - prisimena vienas oro uosto darbuotojas. - Kai kurie darbuotojai eidavo rinkti šparagų ar gaudyti kiškių..."

Nepajudinamos šventos karvės

Tiesa, į Siudad Realį atskrisdavo lėktuvų iš Londono Stanstedo oro uosto, iš Barselonos ir Maljorkos Palmos, bet pastaraisiais metais pasitaikydavo dienų, kai nė vienas lėktuvas netūpdavo ant 4,2 km ilgio tako, nutiesto puoselėjant ambicingą tikslą - priimti naująjį "Airbus 380", didžiausią pasaulyje keleivinį lainerį.

C.Otto įsitikinęs, jog privatūs investuotojai tikėjosi, kad regioninė vyriausybė garantuos pelną subsidijuodama oro linijas, kurios čia vykdytų savo veiklą. Regiono valdžia dabar yra Ispanijos liaudies partijos, kuri kaltina pirmtakus iššvaisčius milijonus eurų, rankose. Iki šiol nežinoma, kiek pinigų sukišta į oro uostą. Manoma, kad nuo 356 mln. iki milijardo eurų.

Skaidrumo stoka - viena Ispanijos ekonomikos krizės priežasčių. "Valstybės tarnai nepratę būti kontroliuojami, - sako ekspertas Davidas Cabo. - Jų atskaitomybė nėra reiškinys, paplitęs Ispanijoje. Tai siaubinga, nes yra daug neaiškių valdžios sluoksnių ir kiekvienas jų kontroliuoja valstybės pinigus."

Kiti specialistai teigia, kad norint spręsti tokių projektų problemą Ispanijoje pirmiausia reikia pajudinti šalies šventas karves - pusiau autonominius regionus. Mat regioninėms vyriausybėms patinka leisti pinigus viešiems projektams, bet jos nesusiduria su mokesčių pakėlimo politine rizika ir kaina. Kas nors turi būti už tai atsakingas. Pasigirsta balsų, kad Ispanijai derėtų grįžti prie labiau centralizuotos sistemos. Tačiau net ir turinčiai absoliučią daugumą parlamente Liaudies partijai atkurti centralizmą būtų dar sunkiau nei įgyvendinti griežto taupymo priemones, kurioms priešinasi milijonai ispanų.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"